A. Gudo nuotr.

Į Panevėžį – du scenos kryžiai

Prestižiškiausiais teatro apdovanojimais – Auksiniais scenos kryžiais po daugiau kaip dešimtmečio įvertinti ir Panevėžio kūrėjai.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sekmadienio vakarą vykusioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje skambėjo Juozo Miltinio dramos teatro bei Panevėžio muzikinio teatro kūrėjų vardai. Auksinį scenos kryžių aktorių ansamblio kategorijoje pelnė spektaklio „Laukys“ kūrėjai: Ieva Brikė, Kamilė Galkutė, Dainius Jankauskas, Albinas Kėleris, Rokas Pijus Misiūnas, Mantas Pauliukonis, Urtė Povilauskaitė, Jolita Skukauskaitė, Joris Zaliauskas.

O kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis Auksinį scenos kryžių atsiėmė už J. Miltinio dramos teatro bei Panevėžio muzikinio teatro bendram darbui – spektakliui „Sala, kurios nėra“ sukurtą muziką.

Sveikindamas teatralų bendruomenę, kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad kurti, veikti, nepasiduoti šiandien yra svarbiau nei bet kada anksčiau.

„Linkiu, kad visos Lietuvos teatrų scenos taptų jungiančia platforma. Tegu joje sutelpa skirtingos kartos, skirtingi ieškojimai ir atradimai. Juk teatras yra gyvas organizmas. Čia visada bus pokyčių ir virsmo laikotarpių. Svarbiausia – kad ir tuos laikotarpius lydėtų pagarba, geranoriškumas ir bendra vizija. Šiandien ta vizija – laisvas, amžinąsias vertybes ir žmogaus teises apgynęs pasaulis. O teatras taip pat yra to pasaulio dalis“, – sakė S. Kairys.

Lygūs su didžiaisiais

J. Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus svarsto, jog visai teatro bendruomenei toks įvertinimas – didžiulė paskata, o kartu ir įrodymas, kad Panevėžys nėra provincija, kokybę ir originalų turinį gali kurti ne tik labiau matomi didžiųjų miestų teatrai.

„Puikiai suvokiame, kad ne čia mūsų kūrybos esmė ir ne čia yra svarbiausia. Bet profesionalių teatrologų tokie įvertinimai kaip Auksiniai scenos kryžiai džiugina ir parodo mums patiems, kad nesame tolima provincija, kuri prastesnė už Vilniaus teatrų pasaulį, kad kuriame profesionaliai, kokybiškai, skoningai, kad tai, ką darome, yra nė kiek ne blogiau, o kartais net giliau, profesionaliau, įdomiau negu daugelyje matomiausių Lietuvos teatrų“, – „Sekundei“ kalbėjo A. Špilevojus.

J. Miltinio dramos teatre sukurtas spektaklis „Laukys“ buvo nominuotas net keturiems Auksiniams scenos kryžiams.

Tai itin jautri pjesė apie žmogaus pradžią ir jo pabaigą, kuriame teatro scena tampa tarsi tarpine stotele tarp mirties ir gyvenimo.

Į repeticijas iš Danijos

Pasak J. Miltinio dramos teatro meno vadovo, spektaklis „Laukys“ tapo vienu reikšmingiausių šio sezono darbų visame Lietuvos teatro pasaulyje. Branduolį sudarė itin stipri komanda, kuri į spektaklį ėjo kaip į eksperimentą – buvo imtasi labai sudėtingos – susidūrimo su mirtimi temos.

Sukurti itin stiprų darbą nesutrukdė ir tai, kad spektaklio režisierė Olga Lapina į repeticijas važinėdavo iš Danijos, kur tuo metu gyveno. Ne vieną Auksinį scenos kryžių pelniusi režisierė po kūrybinės pertraukos – motinystės atostogų į sceną grįžo su trenksmu.

„Tokie įvertinimai kaip Auksiniai scenos kryžiai parodo mums patiems, kad nesame tolima provincija, kuri prastesnė už Vilniaus teatrų pasaulį, kad tai, ką darome, yra nė kiek ne blogiau, o kartais net giliau, profesionaliau, įdomiau negu daugelyje matomiausių Lietuvos teatrų.“

A. Špilevojus

„Buvo ilgas paieškų kelias, kaip kalbėti ta tema, kad nebūtų tik graudenimas ar gąsdinimas, kaip atrasti šviesos savo gyvenime, matant gyvenimo baigtinumą ir neišvengiamą mirtį. Eidama į tas temas komanda ieškojo tokios kūrybinės formos, kuri keltų kūrybinį iššūkį kiekvienam iš jų. Kiekvienas iš jų ieškojo kitokio savęs, nematomų savo pusių. Tai buvo daug pamokų atnešęs procesas, pareikalavęs susikaupimo ir drąsių paieškų, ko nesame bandę kurti iki tol. Gal tai davė papildomą impulsą nerti į nežinią. Tad gal nieko keista, kad spektaklis turi kiek kitokią energiją, kas neliko nepastebėta“, – svarsto A. Špilevojus.

Auksinį scenos kryžių pelnė ne tik aktorių ansamblis, bet ir pjesės „Laukys“ dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Jis įvertintas ne už šį spektaklį, o dramaturgiją kitų dviejų šalies teatrų pastatytiems spektakliams „Miškelis“ (Klaipėdos jaunimo teatras) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras).

Juozo Miltinio dramos teatro spektaklio „Laukys“ kūrėjams skirtą Auksinį scenos kryžių atsiėmė aktorė Ieva Brikė. T. Vinicko (ELTA) nuotr.

Įkvėpė J. Miltinis

Lietuvos teatro padangėje šį sezoną ryškiai švystelėjo ir pagal autobiografinius faktus sukurtas spektaklis apie teatro grandą, legendą J. Miltinį – „Sala, kurios nėra“.

Pirmą kartą Panevėžio scenos istorijoje Juozo Miltinio dramos teatras ir Panevėžio muzikinis teatras susivienijo bendram tikslui – papasakoti legendinės teatro asmenybės J. Miltinio ir jo kuriamo teatro pradžios istoriją.

Šios pjesės autorius A. Špilevojus pasakoja, kad mintis suvienyti pajėgas gimė natūraliai. Anot jo, pradėjus tyrinėti ir gilintis į J. Miltinio istoriją, jo asmenybę, iškilo faktas, kad šio režisieriaus pirmuosiuose spektakliuose grojo gyva muzika.

1940-aisiais dar nebuvo galimybės spektaklyje naudoti garso įrašų. O J. Miltinis labai vertino gerą muziką.

„Pirmadieniais nevykdavo spektakliai ir jų repeticijos. Tą dieną režisierius kviesdavosi muzikantus iš visos Tarybų Sąjungos. Įvairios žvaigždės į Panevėžį noriai atvykdavo ne tik pagroti, bet ir su tuo pačiu J. Miltiniu išgerti vyno, pabendrauti. O žiūrovai noriai eidavo klausytis. Tai paskatino ir mane ieškoti galimybės pastatyti spektaklį, kuriame skambėtų gyva muzika“,– pasakojo A. Špilevojus.

Pasak režisieriaus ir teatro meno vadovo, su Muzikiniu teatru jau kurį laiką palaikomi šilti santykiai ir buvo tik laiko klausimas, kada gims bendros kūrybos idėja.

Ne šiaip kurti dėl kūrimo, o atrasti labai prasmingą bendradarbiavimo formą. Tik reikėjo žmogaus, kuris gebėtų rasti muzikos jungtį – kad būtų gyvas klasikinio orkestro akademinis skambesys ir elektroninės muzikos dermė.

„Tai be galo sudėtinga. Maniau, kad Lietuvoje nėra kompozitorių, kurie gebėtų kurti tokią sudėtingą partitūrą. Yra nemažai elektroninės muzikos kūrėjų, bet jie dažniausiai nerašo partitūrų simfoniniams orkestrams. Ir atvirkščiai: tie, kurie rašo simfoniniams orkestrams, retas suvokia ir jaučia šiuolaikinės elektroninės muzikos skambesį ir tendencijas. O Mantvydas geba kurti įvairią muziką ir idealiai tiko šiai užduočiai“, – teigė A. Špilevojus.

J. Miltinio dramos teatro ir Panevėžio muzikinio teatro eksperimentas – kartu papasakoti legendinės teatro asmenybės J. Miltinio ir jo kuriamo teatro pradžios istoriją – atnešė Auksinį scenos kryžių kompozitoriui Mantvydui Pranuliui. T. Vinicko (ELTA) nuotr.

Teikia pasitikėjimo

Panevėžiečių eksperimentą įvertino ir profesionalūs meno kritikai – už spektaklio muziką jaunosios kartos kūrėjas Mantvydas Pranulis apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Prie šio įvertinimo neabejotinai prisidėjo ir Panevėžio muzikinio teatro orkestras, gyvai grojęs spektaklyje.

Šio teatro direktorė Kotryna Nekrošiūtė teigė, kad šis apdovanojimas – gražaus bendradarbiavimo pavyzdys. O gal ir tolesnių bendrų projektų su kitais teatrais graži pradžia.

„Tikiu, kad tokios mintys turėtų sklandyti ore. Vienas gali mažiau negu kartu. Tai buvo Aleksandro vizija, mums beliko pasiduoti tai kūrybingo kūrėjo tėkmei. Tai buvo visiškai naujai sukurta muzika, labai didžiuojuosi savo kolegomis, kurie atliko milžinišką darbą. Bendradarbiaudami savo žiūrovams galime duoti daug daugiau“, – įsitikinusi Muzikinio teatro direktorė.

Tai, kad Panevėžio muzikinio teatro vardas minimas tarp geriausiųjų, turėtų įpūsti pasitikėjimo.

„Be galo džiugu, kad mus kaip teatrą pamatė. Nors tai nėra mūsų pačių jėgomis padarytas spektaklis, bet labai svarbu, kad apie mus kalbėtų, tai įkvėptų pasitikėjimą savimi ir pasididžiavimą savo talentinga, kūrybinga komanda. Gal reikia kito žmogaus, kuris atvažiuotų ir parodytų, kiek daug potencialo turi panevėžiečiai“, – kalbėjo K. Nekrošiūtė.