-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iškilminga eisena nuo Panevėžio kultūros centro priešpiet pajudėjo Laisvės aikštės link.
Puspenkto metro aukščio Trims Karaliams – Kasparui, Merkeliui (Melchiorui) ir Baltazarui – žingsniuojant P. Puzino, Respublikos, Vasario 16-osios, Elektros gatvėmis, prie jų galėjo prisijungti visi norintieji.
Eisenai pasiekus Kalėdų eglę, šalčio nepabūgę ir Laisvės aikštėje susirinkę panevėžiečiai išgirdo teatralizuotą sveikinimą.
Egzistuoja tradicija, jog su Trimis Karaliais pasibaigia šventinis laikotarpis, nupuošiamos kalėdinės eglės. Tačiau miestiečiai savąja egle dar galės pasidžiaugti iki ateinančio pirmadienio, sausio 15-osios.
Taip pat šiandien 16 valandą panevėžiečiai kviečiami į Panevėžio kultūros centre vyksiantį nemokamą koncertą „Senjorų Kalėdos“.
Trys Karaliai sausio 6-ąją švenčiami ir bažnyčiose. Liturginiame apeigyne ši šventė vadinama Viešpaties Apsireiškimu. Šią dieną kūdikėlis Jėzus pripažintas viso pasaulio Išganytoju.
Remiantis Biblijos pasakojimu, po Jėzaus gimimo trys išminčiai iš Rytų šalies ieškojo ypatingos žvaigždės, kuri nuvedė juos į Betliejų pagarbinti gimusio Mesijo. Dovanų jie atnešė karališkų – aukso, smilkalų ir miros.
„Senovės lietuvių pastebėjimu, per Tris Karalius diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų, ir vis labiau artina žemę link pavasario.“
Trijų Karalių dieną bažnyčiose laiminama kreida ir smilkalai. Kreidos gabalėlį parsinešę į namus, tikintieji tradiciškai namų duris arba staktas pažymi išminčių vardų pirmosiomis raidėmis – K, M, B. Tarp raidžių paprastai nubrėžiami kryželiai, o šalia arba viršuje užrašomi metai.
Išminčių pirmųjų vardo raidžių žymėjimas palaiminta kreida rodo, kad namus saugo Dievas.
Trijų Karalių vaikštynės, kaip ir Užgavėnių, buvusios žinomos jau pirmoje XIX amžiaus pusėje. Tuomet tą dieną, sausio 6-ąją, persirengėliai vaikščiodavo po kaimus, linkėdavo ūkininkams sėkmės, gerų metų, gausaus derliaus. Ir ne šiaip sau – už tuos sveikinimus tikėjosi padėkos, ir ten, kur juos priimdavo šiltai, pasilikdavo paviešėti ilgiau, o nesulaukę šeimininkų dėmesio, eidavo toliau.
Po Trijų Karalių ūkininkai pradėdavo samdyti žmones ūkio darbams.
Dar senovės lietuvių pastebėjimu, per Tris Karalius diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų, ir vis labiau artina žemę link pavasario. Pastebimai ilgėjanti diena jau skatina pamiršti nuėjusių metų rūpesčius ir ruoštis naujiems ūkiniams metams, naujam darbymečiui.
