-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Mat tikima, kad sausio 19-ąją keletui valandų visas Žemės vanduo – jūrų, ežerų, upių ar net vandentiekių – tampa stebuklingu. Manoma, kad toks gali išgydyti ir sunkiausias ligas.
Ypatingos galios vanduo įgauna tris kartus per metus: sausio 19-osios, vasario 15-osios ir birželio 24-osios naktimis.
Esą šiomis dienomis vandens savybės energetiniu informaciniu požiūriu atitinka gyvo audinio savybes.
Tačiau sveikuoliai į eketes lenda toli gražu ne kartą ar du per žiemą.
Šįkart panevėžiečių paprašėme pasidalyti tokių maudynių malonumo paslaptimi.
Antanas Skindzera. Asmeninio archyvo nuotr.
Grūdintis pradėjau prieš daugiau kaip tris dešimtmečius – maudydavausi rudenį, vėstant upėms, o jau po metų dalyvavau Palangoje ruonių maudynėse. Tada jau kurį laiką domėjausi sveika gyvensena, tad natūraliai subrendo ledinio vandens poreikis.
Ši žiema – jau 31-as maudynių eketėje sezonas. Į eketę lendu nereguliariai, pagal galimybes ir poreikį, esant iki 15–16 šalčio oro temperatūrai. Šią žiemą nepasinaudojau galimybe išbandyti ledines maudynes spaudžiant 24 laipsnių speigui. Bet viskam savas laikas.
Prieš lįsdamas į eketę kartais padarau apšilimą, pavyzdžiui, dviračiu numinu kokius 4–7 kilometrus, o kartais neriu išsyk – lyg vasarą. Lediniame vandenyje užtenka pabūti vieną dvi minutes.
Lendant į eketę labiausiai kenčia pirštai. Kūno oda įrausta, prasideda lengvas degimas, mat oro temperatūra minusinė, o vandens – apie 0,3–0,5 laipsnio šilumos. Bet po maudynių praėjus valandai, organizmas iš vidaus pajaučia šalčio poveikį. Įdomi būsenų kaita.
Maudynės eketėje suteikia daug privalumų: stiprina imunitetą, todėl tampame atsparesni peršalimo ligoms, suteikia žvalumo, apskritai gerina psichinę savijautą, mažina stresą, kelia nuotaiką, padeda išlaikyti šaltą protą esant stresinėms situacijoms. Be abejo, tai ugdo ir charakterį, valią. Išmokstama įsiklausyti į organizmą, pajusti jo būseną. Ir visa tai gaunama iš gamtos.
Šaltis nėra priešas. Šaltis yra draugas, tik jį reikia prisijaukinti, o tą padaryti niekada nevėlu.
Pirmas žingsnis – psichologinis nusiteikimas. Kiti tai daro, o kuo aš prastesnis? Kodėl turiu prarasti tokią galimybę?
Paulius Šimanauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Grūdintis pirmiausia pradėjau dėl savijautos: po tokių ledinių maudynių gerėja miego kokybė, po fizinio krūvio raumenys greičiau atsistato, būna žvalesnis protas, geresnė nuotaika, stiprėja imuninė sistema, atsparumas ligoms.
Domėtis maudynėmis šaltame vandenyje ir tai praktikuoti ėmiausi prieš keletą metų pamatęs Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Simono Dailidės kuriamus vaizdo įrašus. Tiesa, tai nebuvo kasdienybė mano gyvenime, o tik retkarčiais išbandomas iššūkis, o šį sezoną tai tapo gyvenimo dalimi.
Šaltas vanduo yra savotiškas savęs išbandymas – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Kadangi mano gyvenime iššūkiai sau yra neatsiejama dalis, nusprendžiau, kad tai būtų geras būdas tapti sveikesniam.
Temperatūra nėra rodiklis, mūsų bendruomenė išbandė save esant netgi -23 laipsnių temperatūrai ir turėjo gerą patirtį, nepamirštamas emocijas.
Jausmas lipant į eketę iš pradžių gali būti kiek stingdantis kūną, bet vėliau sukylantis adrenalinas suteikia labai gerą emociją ir daug energijos.
Sveikata tikrai pagerėjo, anksčiau per žiemos sezoną dažnai užpuldavo peršalimas ar gripas, o grūdindamasis pamiršau, kas yra sloga ar gerklės skausmas. Imuninė sistema tikrai stipriai pasikeitė, ir tai galėtų patvirtinti dauguma ruonių.
Visgi reikėtų nepamiršti, kad grūdintis būtina sistemingai, t. y. reikia pratinti kūną temperatūrų pokyčiams – pirmiausia kontrastinis dušas, o tik vėliau išmėginti eketę.
Audronė Virbalienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Jau savaitę nesimaudau eketėje, nes per šalčius ji užšalo. Turiu bendramintį, kuris kasryt atbėga ir iškerta, o šią savaitę jo nebuvo. Tad upės pakrantėmis po sniegą bent pabraidžioju basa.
Mano maudynių vieta – braidykla Kultūros ir poilsio parke.
Žiemą eketėje maudausi jau tikrai seniai. Labai mėgstu vandenį, penkerius metus lankiau akvalangizmą. Pirmą kartą į šaltą vandenį lindau gal 17–19 metų. Kada pradėjau dažnai maudytis upėje, net nepamenu.
Mano vaistinėlėje vaistų nėra ir nebuvo. Joje tik pleistrai ir peroksidas. Tabletės nesu išgėrusi, slogos nėra buvusios. Vadinasi, maudynės gerai sveikatai.
Kad pradėjau maudytis žiemą, reikšmės turėjo ir sveikuoliai. Esu buvusi keliose jų stovyklose, lankiusi paskaitų. Tų idėjų sėmiausi metai iš metų.
Bet didžiausią poveikį padarė emocijos. Po tokių maudynių gaunu tiek adrenalino, kad rytas atrodo kitoks. Kai pūga, lijundra, pagalvoju: koks prastas oras, tik nubėgsiu iki upės ir grįšiu. Bet nubėgu ir įlendu į vandenį. Pamatau vandenį ir traukte traukia.
Žiemą nesimaudau kaip vasarą – niurkt, niurkt ir išlendu. Svarbiausia panerti visai, net ir galvą panardinti, kad visame kūne būtų vienoda temperatūra.
Maudytis eketėje šaunu, tik negaliu prisikviesti, kad kas nors su manimi taip nertų. Neatsiranda tokių, neprišnekinu. Pamokyčiau, paaiškinčiau, padrąsinčiau, bet mieliau renkasi baseinus.
Tikiuosi greitai vėl įlįsti į eketę. Be šito negaliu gyventi. Energijos netrūksta, bet trūksta rytinio adrenalino. Nors palendu po šaltu dušu, bet tai ne tas pats, kaip įlįsti į upę.
Mindaugas Vaitkus. V. Karalevičienės nuotr.
Grūdintis reikia pradėti palengva ir tą daryti nuolat. Jokiu būdu negalima sugalvojus spontaniškai šokti į eketę. Tam reikia ruoštis pamažu, pradėti nuo vėsesnio vandens duše vieną ar keliskart per savaitę keletą mėnesių. Jei savijauta nebloga, temperatūrą vis mažinti.
Ir tik tada, kai organizmas jaučiasi užsigrūdinęs, lįsti į eketę. Jokiu būdu negalima pradėti grūdintis nuo eketės. Tai būtų pats blogiausias dalykas, nes organizmas patirtų labai didelį stresą.
Mūsų kūno temperatūra 37 laipsniai, o įlindus į eketę staiga atsiduriama 0 laipsnių temperatūroje. Tam reikia save paruošti, palengva organizmą treniruoti, kad žinotų, ką daryti, jei kūnas atšaltų.
Ir sporte niekas netampa didžiu be treniruočių. Taigi ir grūdinantis reikalingos treniruotės.
Šaunuoliai, kas tą daro nuolat. Net tas, kuris maudosi eketėje, irgi suserga. Bet tokie sveikuoliai serga retai ir lengvai. Nes jų organizmas jau žino, kaip reikia kovoti. Juk jie grūdinasi ne tam, kad kažką kažkam įrodytų, o kad kūną paruoštų ekstremaliems pokyčiams.
Aš eketėje nesimaudau. Imunitetą stiprinu medicininėmis priemonėmis, visų pirma skiepijuosi nuo visų virusinių ligų. Tai yra tas pats organizmo grūdinimas, paruošimas infekcijai. Kūnas, gavęs netikrą, negyvą viruso dalį, jau žinos, kaip elgtis, sutikęs tokią dalį gyvo viruso.
Taip pat svarbu sveika mityba ir vitaminai. Šiais laikais kasdien, žiemą ar vasarą, rasime, kur įsigyti daržovių. Tai mus veda prie sveikesnio gyvenimo, tik reikia tuo užsiimti, o ne numoti ranka ir sakyti: ai, man to nereikia, valgysiu skanų, nors ir nesveiką maistą.
Martynas Giknius. Asmeninio archyvo nuotr.
Jau metus žiemą maudausi eketėje. Iš pradžių vienas, bet pagalvojau, kodėl nepaieškojus bendraminčių. Į feisbuką parašiau, gal yra norinčiųjų prisijungti, ir su kiekviena diena tų norinčiųjų vis daugėja. Prieš savaitę prie mūsų kompanijos prisijungė dar trys naujokai, iki tol niekada nenėrę į eketę.
Būna, mūsų susirenka ir daugiau nei trys dešimtys. Smagiausia, kad visi dideli optimistai, smagūs, linksmi, vienas kitą palaikantys, padrąsinantys. Ir dainas vandenyje dainuojam, ir su gimtadieniais vieni kitus sveikinam.
Grūdintis pradėjau, žinoma, pirmiausia dėl sveikatos. Bet man labai patinka maudytis su kompanija, labai gera matyti pozityvius žmones.
Būna, pėsčiųjų taku pro „Ekrano“ marių maudyklą eina žmonės apsikutuloję, o mes nusirengiam ir ruošiamės į eketę. Sustoję stebisi: jums viskas gerai? Mums su pūkine striuke šalta, o jūs su dainom į eketę lendat!
Kiek save pamenu, mano gyvenimo būdas visada buvo aktyvus: sportuoju, vaikštau į pirtis. Bet prieš metus dalyvavau vadovų mokymuose, o ten buvo žmonių, kurie propagavo tokias maudynes. Pabandžiau, man irgi patiko. Po tokių maudynių jaučiu energijos antplūdį, galva šviesesnė, dirbti lengviau. Manęs klausia, kaip užmiegu, jei vakarais taip maudausi. Labai gerai! Maudynės išvalo visus per dieną susikaupusius rūpesčius, persikraunu kaip kompiuteris. Anksčiau, būdavo, prieš miegą lįsdavo mintys apie darbą, galva pilna rūpesčių, o dabar tik padedu galvą ant pagalvės ir jau miegu.
Mano šeimyna eketėje nesimaudo, sirgo ir gripu, ir kovidu. O man – nieko. Kartą pajutau, kad kažkas prie gerklės kabinasi, kimti pradedu. Čiupau rankšluostį ir staigiai į eketę 5-iomis minutėms. Ryte atsikėliau sveikutėlis.
Eketėje stengiuosi išbūti ne mažiau kaip dvi minutes. Daugiausia esu išbuvęs aštuonias minutes, kai vandens temperatūra 0,3 laipsnio.
Per savaitę į eketę lendu vidutiniškai keturis kartus.
