-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio pakraštyje, tarp K. Naruševičiaus ir V. Alanto gatvių įsigijusi sklypą gyvūnų kapinėms įrengti, miesto Savivaldybė net kelerius metus neišrinko, kas parengtų jų projektą. Konkursams pateiktuosius pasiūlymus tekdavo atmesti dėl užsiprašomų itin didelių projektavimo kainų.
Pagaliau šiemet gyvūnų kapinių projektuotojai išrinkti.
Viešųjų pirkimų konkurso laimėtoja bendrovė „Inžinerinis projektavimas“ pasisiūlė pirmųjų tokių kapinių Panevėžyje projektą parengti už 14 900 eurų.
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono teigimu, pagal pasirašytąją sutartį Savivaldybė projektą tikisi turėti jau lapkričio pabaigoje.
Tačiau, anot jo, kada Aukštaitijos sostinėje atsiras legali vieta augintiniams laidoti, dar nežinia. Pirmiausia šioms statyboms Savivaldybės biudžete teks rasti pinigų, o radus – skelbti viešųjų pirkimų konkursą statybos darbams.
Kol keturkojus auginantys panevėžiečiai gyvena laukimu, ne vienas kritusį augintinį yra užkasęs Miežiškių seniūnijos Pučekų miške esančiose nelegaliose gyvūnų kapinaitėse.
Šios įkurdintos kitoje kelio pusėje už veikiančių Šilelio kapinių.
„Galima sakyti, kad aš, ketvirtus metus dirbantis Miežiškių seniūnu, gyvūnų kapines paveldėjau. Gyvūnai toje miško vietoje pradėti laidoti seniau. Kai sužinojau apie tokias nelegalias kapines, o paskui ir kai jas pamačiau, likau nustebintas“, – pasakojo Miežiškių seniūnas Remigijus Budreika.
Dabar tos kapinaitės seniūnui jau tapo įprastos. Nuvykęs į amžino poilsio vietą Šilelyje, R. Budreika teigia pasižvalgantis ir po šalia esančias gyvūnų kapines. Anot jo, akivaizdu, kad palaidojimų šioje vietoje daugėja.
„Prisiminiau per televiziją Vėlinių dieną matytą reportažą. Su žvake stovėjusi moteriškė žurnalistei sakė: „Ką tik aplankiau katinėlio kapą, dabar važiuosiu lankyti vyro kapo.“
S. Kumelis
Seniūnas sako išsiaiškinęs, kad nelegalios gyvūnų kapinės įkurtos privačiame miške. Kas pirmas ten palaidojo savo šunį ar katę, ar tai padaryta su miško savininko žinia, dabar sunku atsekti.
„Tai, kad atsirado nelegalios gyvūnų kapinės ir kad jos plečiasi, byloja, kad gyvūnų kapinių reikia patiems žmonėms“, – konstatavo R. Budreika.
Visgi jį stebina ant gyvūnų palaidojimo vietų statomi mediniai ar netgi akmeniniai kryžiai.
Kad gyvūnų kapinių miestui irgi labai reikia, pabrėžė Panevėžyje įkurtai beglobių gyvūnų organizacijai „Puma“ vadovaujanti Vilma Jakštienė.
Anot jos, kritusius gyvūnus panevėžiečiai ne tik užkasa patvoriuose ar kitose vietose, bet netgi sumeta ir į atliekų konteinerius.
Gyvūnų kapinių įrengimas, pasak V. Jakštienės, būtų Panevėžio žingsnis link civilizuotesnės visuomenės, kurioje rūpinamasi ne tik žmonių, bet ir augintinių gerove.
Ji pripažįsta susidurianti, kad daugeliui žmonių gyvūnai prilygsta vaikams. O kryžiai, pasak jos, kapinių simbolis, tad, jei toks žmonėms brangus – kodėl jo nepastačius brangaus kritusio gyvūno palaidojimo vietoje.
Ir išties nelegaliose gyvūnų kapinėse Pučekų miške gan dažną gyvūno palaidojimo vietą žymi kryžius. Pirmose gretose po kryžium guli Mudriaus palaikai.
Netoli ilsisi Nikutė – jos vardas iškaltas gyvūno letenėlės formos paminkle. Greta ir Airos kapelis. Visus šiuos kapelius puošia dirbtinių gėlių žiedai.
Pučekų miške nelegalios gyvūnų kapinės veikia jau ne vienerius metus. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
O štai Linksmučiui Tiutikui pastatytas granito plokščių kapas, greta jo auga šermukšnis.
Ant Dolės kapo žydi rožės, o ant Rafo liūdi pastatytas marmuro angelėlis. Gėlėmis apsodinti Šarpiuko, Arduko ir Rykutės kapeliai. Nemažas kryžius stovi ant Dzeuso kapo. Lizutės kapelis uždengtas keramine plytele.
Tolyn į mišką palaidoti Pukutis ir Pukytė. Jų kapas, akivaizdu, dažnai lankomas, čia žydi gyvos gėlės.
Ant Bičo kapo veši gražuolė hortenzija.
Dar prieš metus ant vienos palaidojimo vietos stūksojo nemaža šuns statula, gąsdinusi šių nelegalių gyvūnų kapinaičių lankytojus. Dabar jos nebelikę.
Pasiteiravome, kaip ant gyvūnų palaidojimo vietų pastatytus kryžius vertina Miežiškių parapijos klebonas Saulius Kumelis.
„Kai uždavėte šį klausimą, iškart prisiminiau prieš keletą metų per televiziją Vėlinių dieną matytą reportažą. Su žvake stovėjusi moteriškė žurnalistei sakė: „Ką tik aplankiau katinėlio kapą, dabar važiuosiu lankyti vyro kapo“, – kalbėjo kunigas S. Kumelis.
Dvasininkas teigė, kad ir minėtos moteriškės žodžiai, o ir šunims bei katėms statomi kryžiai jam byloja apie žmonių pasiklydimą tarp vertybių.
„Kryžius – krikščionybės simbolis, jį priimame drauge su krikštu tapę krikščionimis. Tad kryžių statome mirusiam krikščioniui“, – pabrėžė kunigas S. Kumelis.
Pasak dvasininko, ir šuo, ir katė – taip pat Dievo kūriniai, bet pakasus kritusį tokį keturkojį statyti kryžių jo užkasimo vietoje netinka.
