Į Baltarusiją verslas žiūri atsargiai, bet baimės nejaučia

Į Baltarusiją verslas žiūri atsargiai, bet baimės nejaučia

Verslas neturi sienų, bet dėl pastaraisiais metais visą pasaulį sukrėtusių įvykių Baltarusijoje ši šalis jau graso rimtomis tvoromis su sau priešiškomis ES valstybėmis, tarp jų ir Lietuva. Panevėžio verslininkai kol kas atšalusių tarptautinių santykių įtakos per daug nejaučia, bet savo ryšius su kaimynais siaurina.

Už sienos – įmonė

Kiek šiuo metu įmonių Panevėžyje verslauja su baltarusiais, suskaičiuoti būtų sunku. Vienos jų tik vykdo kokius nors smulkius pirkimus savo gamybai Lietuvoje arba, priešingai, – kaimynams parduoda savąją produkciją. Bet kitos anapus sienos turi ir gana nemažų investicijų.

Prieš penkerius metus, kai Baltarusijoje politinė situacija buvo dar pakankamai rami, čia savo verslo dalį perkėlė su Rusijos rinkomis ryšių turinčios stambios Panevėžio įmonės „Stigma“ generalinis direktorius Andrius Zigmantas. Baltarusijoje jis įkūrė kitos savo vadovaujamos bendrovės Panevėžyje „Anaris“ antrinę įmonę. Ši parduoda automobilių komponentus Baltarusijos automobilių pramonės gamykloms.

„Mes Europoje perkame detales automobilių pramonei ir parduodame savo antrinei įmonei Baltarusijoje. Dalį detalių pastaroji nusiperka pati, dalį – mes. Bet mums geriau jiems tiekti. Mes gauname palankesnes sąlygas iš savų tiekėjų dėl to, kad dirbame ne tik su Baltarusijos rinka“, – pasakojo A. Zigmantas.

Pasak V. Matkevičiaus, sunkiausia tiems, kas investavęs Baltarusijoje, ne pirmus metus bendradarbiauja su šia kaimyne, turi ilgalaikių įsipareigojimų ir sutartis. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Pasienyje eilės

Kol kas verslui, anot jo, santykiai tarp Baltarusijos ir ES įtakos neturi. Panevėžiečiai nejaučia prekybos kaimyninėje šalyje apribojimų, taip pat nemato ir signalų, kad situacija netrukus galėtų keistis.

Tačiau prie sienos pailgėjusias vilkikų eiles verslininkai jau pastebėjo. Tiesa, tokie pokyčiai atsirado ne paskutinėmis dienomis – tranzitinis transportas pasienyje stringa jau keli mėnesiai.

„Kol kas tai yra pagrindinis kliuvinys bendradarbiaujant su Baltarusijos rinka. Bet nemanau, kad mūsų vilkikai ir kitas transportas ilgiau ir atidžiau tikrinami – tiesiog ilgau trunka muitinės formalumai“, – spėja A. Zigmantas.

Panevėžio įmonė savo „atžalos“ iškraustyti iš kaimyninės šalies kol kas neplanuoja.

„Daugeliui problema, nes baltarusių rublis krito euro atžvilgiu. Mes parduodame savo įmonei prekę eurais, o ši vietoje prekiauja pagal šalies kursą“, – sako „Anaris“ direktorius.

Nebijo prarasti

Prekyba su baltarusiais užsiima ir stambi įmonė „ Panevėžio aurida“. Tačiau pas kaimynus panevėžiečių pagamintų kompresorių nuo 2014-ųjų ėmė keliauti vis mažiau.

„Iki 2012–2013 turėjome labai daug verslo ryšių su Baltarusija. Bet prieš 6–7 metus savo pardavimą itin sumažinome ir dabar ten jis liko visai mažas“, – sako bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Klupšas.

Užpernai „Panevėžio aurida“ dar buvo pradėjusi rimtą projektą su viena didele baltarusių gamykla. Bet partneriai neskubėjo atsiskaityti lietuviams ir sandoris nutrūko.

„Politika iš tiesų kenkia verslui, darbas su Baltarusijos rinkomis labai pasikeitė nuo prezidento rinkimų. Bet dabar nepasakysime, ar tai politika, ar pasikeitusi jų vidaus rinka, ar dar kitos priežastys galutinai susiaurino mūsų bendradarbiavimą su baltarusiais“, – teigia pašnekovas.

„Verslas sienų neturi, ES santykiai su Baltarusija atsilieps neigiamai ir jam.“

V. Matkevičius

Kita vertus, anot jo, menki saitai su kaimynine šalimi dabar gelbsti nuo didelių nuostolių.

„Nieko neatsitiktų mums, jei siena su Baltarusija ir visai užsidarytų. Aišku, kiekviena rinka svarbi verslui, bet mums tai taip rimtai nepakenktų, kaip kokiems nors „Kauno grūdams“ ar kitoms įmonėms, smarkiai susietoms su šita valstybe“, – mano M. Klupšas.

Jis abejoja ekonominių santykių su Baltarusija perspektyva. Jau dabar, anot panevėžiečio, baltarusiai nebesurenka euro ir dolerio valiutos atlikti mokėjimams bendradarbiaujant su užsienio partneriais.

Turi alternatyvų

Baltarusijos medienos gaminių pardavėjai – tai tik viena iš 8 prekybos lentynėlių užsienyje ir Panevėžio statybos įmonei „Kriautė“. Šie verslininkai irgi beveik nesijaudina dėl savo ryšių už baltarusių sienos.

„Mums dabartinė situacija su kaimynais nesudaro jokių problemų, turime alternatyvių rinkų, kur gauti reikalingos medienos gaminių. Iš Baltarusijos tokią produkciją perkame maždaug dešimt metų: kartais mūsų pirkimai čia būna didesni, kartais mažesni. Dabar nepasakysiu, kokie jie, bet nedideli“, – teigia „Kriautės“ konsultantas Zenonas Jansonas.

Medienos gaminių pirkimą, anot jo, labiausiai lemia palankios pardavimo sąlygos, o ne politika.

„Per 30 metų veiklos matėme visokių įvykių, krizių ir supratome, kad nereikia pasilikti su viena rinka, vienu partneriu, vienu tiekėju. Mums nebūtų nuostolių, jei Baltarusija nuo Lietuvos net ir visai užsidarytų“, – patikina pašnekovas.

Prie sienos su Baltarusija pailgėjusias vilkikų eiles verslininkai jau pastebėjo. Vis dėlto bendradarbiavimo su šia kaimyne mastai per maži, kad išgąsdintų Lietuvos verslą. VSAT nuotr.

Ieškos kitų nišų

Tačiau Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius įsitikinęs: Baltarusijos situacija įtakos turės ir panevėžiečių verslui.

„Už visas įmones atsakyti negalime, nežinome, kiek jos susijusios su šia šalimi. Bet verslas sienų neturi, ES santykiai su Baltarusija atsilieps neigiamai ir jam“, – mano V. Matkevičius.

Jo nuomone, labai sunku šiandien turėtų būti tiems, kas investavęs pas šiuos kaimynus, bendradarbiauja su jais ne pirmus metus, turi ilgalaikių įsipareigojimų ir sutartis. Labiausiai sunkumų patiria metalo apdirbimo, medienos pirkimo, įrangos tiekimo sektoriuje dirbančios įmonės.

„Darbas su Rusijos ir Baltarusijos verslais apskritai yra sudėtingas. Ten perkant reikalaujama išankstinių mokėjimų, o jiems parduodant vėluoja atsiskaitymai“, – priduria Panevėžio PPAR vadovas.

Lietuviai, siekdami stabilių pajamų, anot V. Matkevičiaus, visaip stengiasi išlaikyti kuo geresnius santykius su rusais ar baltarusiais. Pasak direktoriaus, Panevėžio verslas netgi laikosi pozicijos, kad kai kurių įtampų kaimyninėje valstybėje gal ir nereikėtų skatinti Lietuvoje.

„Aišku, negalime ramiai žiūrėti, kas vyksta Baltarusijoje. Bet verslas pirmiausia matuoja naudą sau. Jis niekada nesidžiaugia tokiais įvykiais, bet ir nesigilina, kas kaltas. Verslas – gyvas organizmas, jis ieškos kitų nišų“, – mano V. Matkevičius.

Jis prognozuoja, jog problemos dėl kaimynų rinkų laukia ateity. Lietuviškoms įmonėms tokių santykių kaina gali būti darbo vietos, stringantis mokumas ir kreditiniai įsipareigojimai.

FONAS

     Poveikis nebūtų didelis

Darius Imbrasas
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas

Lietuvos banko vertinimu, nutrūkusi užsienio prekyba su Baltarusija Lietuvos ekonomiką paveiktų nedaug. Uždraudus visą eksportą į Baltarusiją, Lietuvos ekonomika vidutiniu laikotarpiu paaugtų 0,9 procentinio punkto mažiau.

Stipriausias poveikis būtų juntamas šiais metais, kai ekonomikos augimas būtų apie 0,5 procentinio punkto lėtesnis, vėliau neigiamas poveikis švelnėtų: 2022 m. sudarytų 0,3 procentinio punkto, o 2023 m. – 0,1 procentinio punkto.

Vertinant poveikį, išreikštą to meto kainomis eurais, per 2021–2023 m. laikotarpį jis sudarytų apie 700 mln. eurų.

Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai ryšiai nėra stiprūs. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais užsienio prekybos duomenimis, pernai Lietuvos į Baltarusiją eksportuojamos prekės ir paslaugos sudarė 4,2 proc. viso eksporto. Iš šių 4,2 proc., tik 1,7 proc. sudarė Lietuvoje pagamintos prekės ir Lietuvos įmonių suteiktos paslaugos, likusi dalis buvo reikšmingai mažesnę pridėtinę vertę kurianti reeksportuojama produkcija, pavyzdžiui, automobiliai.

Lietuvos ekonomikos reikšmingai nepaveiktų ir dvišalių investicijų sumažėjimas. Nors padalinius Baltarusijoje turi ne viena didelė Lietuvos įmonė (pvz., „Kauno grūdai“, „Audimas“, „Vakarų medienos grupė“ ir kt.), tačiau kaimyninėje valstybėje veikiančių lietuviškų įmonių apyvarta sudaro tik apie 5 proc. visų užsienyje veikiančių Lietuvos įmonių apyvartos.

Pagal sukauptas Lietuvos įmonių tiesiogines investicijas užsienyje Baltarusija užima 8 vietą tarp visų užsienio valstybių – ten buvo investuota 125 mln. eurų, arba 3 proc. visų Lietuvos įmonių tiesioginių investicijų užsienyje. Daugiausia investuota į didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmones – 2020 m. šių veiklų įmonėms buvo priskirta 85 proc. Baltarusijoje sukauptų Lietuvos įmonių tiesioginių investicijų užsienyje.

Baltarusijos kapitalo svarba Lietuvoje dar mažesnė. Baltarusija Lietuvoje yra investavusi beveik 200 mln. eurų, iš kurių didesnė dalis teko apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos veikloms. Visgi minėta suma sudaro tik 1 proc. visų sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, o tarp valstybių užimta tik 18 vietą.

Atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį dvišalės prekybos sudaro transporto paslaugos, labiausiai nukentėsiančiu sektoriumi būtų transporto ir saugojimo veikla. Vieni didžiausių eksportuotojų transporto sektoriuje yra „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uosto bendrovės, kurių paslaugomis Baltarusija naudojasi prekėms gabenti.

Sankcijų poveikį turėtų pajusti ir reeksportuojamą produkciją Baltarusijai parduodančios Lietuvos įmonės. Daugiausia tai įvairiomis investicinėmis prekėmis (mašinos ir įrenginiai, automatinio duomenų apdorojimo mašinos, katilai ir boileriai) ir antžeminėmis transporto priemonėmis prekiaujančios įmonės.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų