Gaiviosios šaltsriubės – vitaminų šaltinis

Gaiviosios šaltsriubės – vitaminų šaltinis

Šiltąjį sezoną, ko gero, niekas taip gerai neatvėsina, kaip dubuo šaltos gaivinančios sriubos. Tačiau visai nebūtina kasdien mėgautis vis tuo pačiu šaltibarščių skoniu.

Įvairios šaltosios sriubos pradėtos gaminti prieš kelis tūkstančius metų. Šiandien, ko gero, kiekviena tauta gali pasigirti savu receptu. Mūsų ir slavų kraštuose paplitusi šaltsriubė su burokėliais ir kefyru. Ne vieną užsienietį ji stebina savo gražia rožine spalva bei kelia abejonių, kaip įmanoma tokią spalvą išgauti natūraliu būdu.

Pietų šalyse gaminamos šaltosios sriubos su pomidorais, įvairiomis kitomis daržovėmis bei vaisiais. Ispanai garsėja tradiciniu gaspaču – šalta pomidorų sriuba. Prancūzai gamina „vichyssoise“ – bulvių ir porų šaltsriubę, o bulgarai mėgaujasi netradiciniu deriniu – „tarator“, šalta agurkų sriuba su graikiniais riešutais. Ne mažiau netikėto skonio ypatybėmis pasižymi ir tailandietiška žirnių šaltsriubė su kokosų pienu.

Šaltos sriubos ne tik gaivina ir malšina alkį, jose taip pat gausu įvairių vitaminų ir mikroelementų.

Mums įprastuose šaltibarščiuose gausu šviežių daržovių, kurių nauda – neginčijama. Agurkuose, krapuose, svogūnų laiškuose slypi vitaminai A, C, K, taip pat mineralinės medžiagos, tokios kaip geležis, molibdenas, manganas. Kefyras ir burokėliai – taip pat puikūs vitaminų ir naudingųjų medžiagų šaltiniai.

Sriuboje naudodami vis kitus ingredientus, galime dar labiau praturtinti savo kasdienę mitybą. Gamindami sriubą su rūgštynėmis, gausime C, K, E ir B grupės vitaminų, taip pat beta karoteno, magnio, kalcio, fosforo bei geležies.

Pasirinkę avokadų šaltsriubę, organizmą aprūpinsime omega 3 bei omega 6 riebalų rūgštimis, C, B grupės vitaminais, mineralinėmis medžiagomis: variu, kaliu, magniu.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite