-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Didžiausią metų šventę Panevėžyje rengiančių Bendruomenių rūmų Renginių organizavimo skyriaus vedėjas Gintaras Kerbedis patvirtino, kad netrukus 519-ąjį gimtadienį švęsiančios Aukštaitijos sostinės padangės nebenutvieks fejerverkų ugnys. Anot organizatorių atstovo, atsisakyti gražių, bet stiprų garsą skleidžiančių, gamtą teršiančių fejerverkų – bendras Savivaldybės bei Bendruomenių rūmų sprendimas.
„Svarstydavome, ar verta mokėti už momentinį fejerverkų grožį, ar geriau jo atsisakyti.“
V. Jakštas
Kaip sakė G. Kerbedis, fejerverkus šiemet pakeis ne mažiau įspūdingas lazerių šou. Kas surengs lazerių šokį, dar galutinai nenuspręsta, veikiausiai, pasak Renginių organizavimo skyriaus vedėjo, to imsis specialistai, įspūdingais vaizdais nušvietę visoje Lietuvoje garsų tapusį Panevėžio Senvagės fontaną.
Paklaustas, ar jam pačiam netrūks šventinių fejerverkų, G. Kerbedis teigė ne sykį ir pats susidūręs su nemaloniomis tokio grožio pasekmėmis: fejerverkų garsų bijo keturkojai augintiniai. Tad, pasak renginių organizatoriaus, ir dėl jų visuomenė neturėtų pernelyg mėgautis fejerverkais, juolab kad jiems yra puikių pakaitalų.
Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas irgi mano, kad be fejerverkų miesto šventė netaps mažiau įspūdinga.
„Suprantu, kad fejerverkai daro didžiulį įspūdį, jų sukurtas reginys tikrai gražus. Bet tai tik viena medalio pusė“, – dėmesį atkreipė V. Jakštas.
Anot jo, ne kartą tvirtinant Panevėžio gimtadienių sąmatas būdavo užsimenama, kad fejerverkams skiriami pinigai praktiškai išmetami į orą.
„Svarstydavome, ar verta mokėti už momentinį fejerverkų grožį, ar geriau jo atsisakyti. Dabar, kai atsirado lazerių kuriami vaizdiniai, nutarta rinktis juos“, – teigė V. Jakštas.
Susirūpinusios ekologija, sunerimusios dėl šylančio klimato, fejerverkų atsisako nemažai pasaulio šalių. Pasak V. Jakšto, pritardama šioms idėjoms, Panevėžio savivaldybė nutarė, kad jos organizuojamuose renginiuose neturi būti ne tik jų, bet ir plastiko indų.
Prieš porą mėnesių Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į visas šalies savivaldybes ragindama pasirašyti memorandumą, kuriuo būtų įsipareigota per miestų, miestelių, gyvenviečių šventes į dangų neleisti fejerverkų.
V. Jakštas teigė neprisimenantis kad kas iš Panevėžio savivaldybės būtų pasirašęs po memorandumo tekstu, bet patikino, kad miestas ir be politinių įsipareigojimų pats imasi iniciatyvos šventinius fejerverkus keisti lazerių šviesomis.
Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus specialistė Aušra Sipavičienė atkreipė dėmesį, kad fejerverkų per miesto gimtadienį panevėžiečiai ir jų svečiai nematys jau ne pirmus metus. Vietoje fejerverkų jau sykį buvo lazerių šviesomis nušviesti miesto centro tiltai, leisti spalvoti dūmai.
Jau daugybę metų Savivaldybė nebešaudo fejerverkų per Naujuosius metus, nors jie būdavo perkami ne už mokesčių mokėtojų pinigus, o dovanojami verslo struktūrų.
Pernykštis Panevėžio gimtadienis gali tapti paskutiniu, kuriame į dangų šovė įspūdingi fejerverkai. P. Židonio nuotr.
Didžiulį postūmį pasauliui atsisakant fejerverkų padarė pastarųjų metų pandemija. Jie neteko prasmės COVID-19 įkarščiu ėmus drausti žmonių susibūrimus.
Prieš šių – 2022-ųjų metų sutikimą atsisakantis fejerverkų pasiskelbė Vilnius, prieš šiųmetės Europos Kultūros sostinės atidarymo šventę šį titulą pelnęs Kaunas taip pat pareiškė švęsiantis be fejerverkų.
Dar iki karo Ukrainoje fejerverkų paskelbė atsisakanti Vokietija ir nurodė tokio sprendimo motyvą – šaunamų fejerverkų garsai žeidžia iš Azijos į Vokietiją atvykusių karo pabėgėlių psichiką, primena karo baisumus. O prasidėjus karui Ukrainoje, solidarizuodamasi su nuo Rusijos pradėto karo pabėgusiais ukrainiečiais, fejerverkų atsisakė kaimyninė Lenkija.
Be kitų argumentų, kodėl šalys atsisako fejerverkų, skelbiama ir tai, kad jie didina mirtingumo procentą tarp sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, neigiamą įtaką turi jautriems psichikos ligoniams bei sergantiesiems plaučių ligomis.
Ar tikrai fejerverkai primena išgyvento karo baisumus, teiravomės Žemaičių mikrorajone gyvenančio ukrainiečio Boriso, pabėgusio iš Ukrainos Sumų miesto. Turima ligų puokštė jam neleido kautis už Ukrainos laisvę, todėl jis glaudžiasi Panevėžyje.
„Pats aš atskiriu fejerverkų garsus nuo šūvių garsų. Tačiau nuo fejerverkų krūpčioja mano žmona. Tiesą sakant, mus, užkluptus bombardavimų, dabar trikdo bet kokie staigūs garsai. Žmona pasakojo, kad tuo metu, kai autobusu jau buvo išvažiavusi iš karo zonos, vairuotojui užtrenkiant autobuso dureles žmonės taip išsigando, kad iš kėdžių puolė ant autobuso grindų. Pagalvojo, kad ir vėl bombarduojama“.
Fejerverkus pasaulyje, o ir Lietuvoje, išstumia lazerių šviesos. P. Židonio nuotr.
Nors „centralizuoti“ fejerverkai Panevėžyje nebepoška, gyventojų leidžiami dangų nušviečia kone kiekvieną savaitgalį.
Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė pabrėžė, kad gyventojams naktimis leisti fejerverkus suteikta teisė tik gruodžio 31 ir sausio 1 dienomis. Visomis kitomis dienomis juos leisti galima tik iki 20 valandos. Už vėliau šaudomus fejerverkus galima užsidirbti baudą nuo 150 iki 600 eurų. Jei nubaustieji ne laiku fejerverkus leis ir toliau, pakartotinė bauda sieks nuo 500 iki 1000 eurų.
Tačiau D. Svirelienė patikino, kad Savivaldybė nėra gavusi nė vieno oficialaus skundo dėl vėlų metą leidžiamų fejerverkų ir dėl toskirti baudų dar neteko.
Kad fejerverkų mada praeina, patvirtino jais prekiaujančios internetinės parduotuvės prisistatyti nepanoręs atstovas. Anot jo, šios pirotechnikos paklausa išties mažėja, dabar ir asmeninėms šventėms užsisakomi lazerių šou. Menkstant fejerverkų populiarumui, prekybininkams teko perpus ar net pustrečio karto mažinti jų kainas.
