Europos istorijos keliais

Europos istorijos keliais

2021–2023 m. m. Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje buvo vykdomas programos „Erasmus + KA1“ pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo mobilumo projektas „Road to History“.

Šis projektas išaugo iš labai gražios „eTwinning“ projekte „FLAG“ užsimezgusios Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos, Panevėžys (Lietuva), „Institut Joan Sola“, Torefareroje (Ispanija), Viko fon Biulovo gomnazijos Stansdorfe (Vokietija) mokyklų draugystės. Šis tarptautinis bendravimas sujungė vyresniųjų klasių mokinius, 13–16 metų paauglius. Projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Eglė Čepulienė pasakoja, kad projekto dalyviais galėjo tapti visi vyresniųjų klasių mokiniai, panorę dalyvauti: „Mūsų mokykloje mokosi įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniai. Tad nenuostabu, kad projekte dalyvavo ir mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.“ Paties projekto metu daugiau dėmesio buvo skiriama būtent specialiųjų poreikių turintiems projekto dalyviams. Jie dalyvavo bendrose veiklose, vaikams teko dirbti komandoje ne tik su bendraamžiais iš savo mokyklos, bet ir su kitų šalių mokiniais, lankytis svečiose šalyse. Projektas sutelkė mokyklos bendruomenę, nes į jo veiklas aktyviai įsitraukė ne tik užsienio kalbų – anglų, vokiečių – mokytojai, bet ir informacinių technologijų, istorijos, dailės, pradinių klasių mokytojai, mokinio pagalbos specialistai ir mokyklos administracija. Kuriant projektą tikėtasi stiprinti mokinių bei mokytojų bendradarbiavimą tyrinėjant ir sudarant chronologinę istorinių įvykių seką, rengiant konferencijas, dalinantis žiniomis apie šalių partnerių istoriją. O patys mokiniai, ketinantys dalyvauti projekte, teigė, kad norėtų susipažinti su bendraamžiais, pažinti jų šalies kultūrą, istoriją, pakeliauti bei pagerinti savo socialinius įgūdžius. Viena projekto dalyvių, aštuntokė Deimilė, prisimena, kad tikėjosi sužinoti apie kitų šalių kultūrą, kalbą, papročius, tradicijas ir gyvenimo būdą. „Projekto veiklas įsivaizdavau kaip smagias, įsimenančias ir pamokančias. Tikėjausi, kad bus labai įspūdinga“, – apie tai, ko tikėjosi iš „Europos istorijos kelių“,  prisimena moksleivė.

Projekto tikslas – Europos tautų istorija, kultūra

„Europos istorijos keliais“  keliaudami projekto dalyviai tyrinėjo Europos tautų istoriją, protėvių papročius, sudarė chronologinę istorinių įvykių seką, susistemino projekto partnerių patirtį, ieškojo Europos tapatumo elementų, kurie jungia mūsų istorijas. Kadangi viena nūdienos problemų – judėjimas, tad projekte buvo skatinamas fizinis aktyvumas, kaip priemonė istoriniams faktams pažinti. Moksleiviams teko įveikti  interaktyvius lobių paieškos žaidimus, kurti žemėlapius, spektaklius, organizuoti aktyvius susitikimus su projekto partneriais jų šalyse. Vykdydami  projekto veiklas, mokiniai pasitelkė IKT instrumentus. Mokytoja Eglė pasakoja, kad kiekvienas projektas ar kita veikla lavina mokinių gebėjimus. „Kadangi išnyksta ne tik mokyklų, bet ir šalių sienos, naujovės sparčiai skverbiasi į ugdymo proceso organizavimą. Todėl bendradarbiavimas projekte su užsienio šalių partneriais anglų kalba lavino mūsų mokyklos bendruomenės narių bendravimo užsienio kalba kompetenciją. Moksleiviai ne tik pagilino savo istorijos žinias, bet taip pat tyrinėjo Europos šalių istorijos panašumus ir skirtumus. Dalyvavimas visose projekto veiklose ugdė dalyvių toleranciją ir pagarbą kitų šalių istorijai ir kultūrai. Dalykų mokytojai integravo projekto veiklas į ugdymo turinį“, – ugdytus gebėjimus vardijo mokytoja Eglė. Pasak E. Čepulienės, mokiniai dirbo grupėse, mokyklose rengė pristatymus, keliavo į istorines vietas (bažnyčias, bibliotekas, katedras), mokėsi istorijos. Moksleiviai ne tik aplankė daug objektų, bet ir turėjo laisvo laiko pasivaikščioti mieste bei įdomiai praleisti laisvalaikį.

„Projekto metu kūrėme pristatymus, dalyvavome pamokose, dirbome komandose, darėme užduotis, keliavome į įdomias Ispanijos vietas, žaidėme žaidimus“, – mokytojai pritaria projekto metu Ispanijoje ir Vokietijoje pabuvusi Deimilė. Lankytasi  ne tik Ispanijos „Institut Joan Sola“ mokykloje Torefareros mieste, bet ir Vokietijoje Viko fon Biulovo gimnazijoje Stansdorfo mieste. „Mums aprodė gyvenvietes, parkus, prekybos centrus. Laisvalaikiu buvome kėglinėje, batutų parke ir arkadoje. Vokietijoje važiavome apsipirkti, valgėme daug skanumynų, kepėme burgerius. Labai įsimintinas jojimas Vokietijos žirgyne. Laisvo laiko turėjome nemažai, bet jį praleidome turiningai, keliavome į miestelį“, – neišblėsusiais prisiminimais dalijasi Deimilė. Įspūdingiausias, pasak mokytojos Eglės, Barselonos ir Katalonijos simbolis – Šventosios Šeimos bažnyčia.

Kita šalis – kitokios tradicijos

Turistinė kelionė į kokią nors šalį skiriasi nuo tarptautinio projekto. Mokiniai ne tik turi lūkesčių, norų, įsivaizdavimo, kaip viskas bus, bet ir baimių, nerimo. Juk teks apsigyventi savo bendraamžių šeimose, bendrauti svetima kalba, priimti ir suprasti svetimą kultūrą. „Mokiniai turėjo  baimių, – sako ir mokytoja Eglė. – Bet aptarę su mokiniais kelionių įspūdžius projektui baigiantis, supratome, kad jų nerimą išsklaidė kartu vykusios mokytojos.“ Kokį įspūdį moksleiviams padarė šeimos, kuriose jie gyveno užsienyje? Ar panašios ir kuo skiriasi mūsų šalies kultūra bei tradicijos? „Šeima buvo labai maloni. Visi šeimos nariai mane priėmė labai šiltai. Didelio kultūros skirtumo nepastebėjau, bet labiausiai pasijuto kitoks patiekalų asortimentas. Viskas labai panašu, tik tradicijos skiriasi“, – prisimena Deimilė. „Iš mokinių pasakojimų susidaro įspūdis, kad šeimos, kurios priėmė mūsų mokinius, buvo labai rūpestingos ir šiltos: visada domėjosi, ar nieko netrūksta“, – mokinių vertinimus apibūdina projekto koordinatorė. Pasak projekto dalyvių, užsieniečių namai  nesiskiria nuo lietuvių namų. „Vienas dalykas, kurį pastebėjo mokiniai, yra tai, kad jie negeria vandens iš čiaupo. Jie laiko vandenį šaldytuve, – neįprastą pas mus įprotį juokdamasi akcentuoja mokytoja. – Kardinaliai pasikeitė nuomonė apie vokietes.“ Dalyvavimas projekte, mokinių teigimu, leido jiems išmokti kalbėti angliškai, susitvarkyti su stresu, išeiti iš įprastinės rutinos ir komforto zonos, gyventi be tėvų, priimti savarankiškus sprendimus. Smagu, kad tapo labiau savarankiški ir visa kita, bet… pasiilgo lietuviško maisto. Pasaulio šalių virtuvė kitokia.

 

Sėkmė – bendradarbiavimas

Apžvelgdama bendradarbiavimo su užsienio partneriais privalumus, mokytoja Eglė pažymi, kad turėdami labai stiprius partnerius iš Italijos (mokykla projekte dalyvavo virtualiai), Vokietijos, Ispanijos, sukūrė informatyvius internetinius išteklius: chronologinę istorinių įvykių seką, vaizdo pristatymus, kuriuose atsispindi Europos tapatumo elementai, išryškėjo šalių istorijos skirtumai. Projekto veiklose dalyvavo visų projekto partnerių mokyklų bendruomenės. Kalbėdama apie Mykolo Karkos mokyklos bendruomenę, mokytoja pasakojo: „Mokiniai dalyvavo nuo projekto pristatymo iki veiklų apibendrinimo. Mokytojai buvo nuolat informuojami apie projekto veiklas įvairių susirinkimų, susitikimų metu, pasitelkus medijas. Kolegos  tikslingai integravo projekto veiklas į ugdymo turinį. Labai svarbu buvo įtraukti į projektą mokinių tėvus. Jiems buvo organizuojami tiksliniai susirinkimai, viešinama informacija visuotiniame tėvų susirinkime. Apie projekto veiklas, rezultatus skelbėme mokyklos svetainėje. Mokinių tėvai daug prisidėjo prie projekto partnerių susitikimo mūsų mokykloje, atvėrė namų duris projekto draugams iš Ispanijos ir Vokietijos.“

Mokiniai liko patenkinti projekto veiklomis, kelionėmis, įspūdžiais ir norėtų ateityje dalyvauti panašiuose projektuose. O abejojantiems ir dvejojantiems, ar verta dalyvauti „Erasmus+“ projekte, mokytoja Eglė pataria: „Nebijokite bendrauti ta užsienio kalba, kurią mokotės mokykloje, pasiruoškite ilgoms kelionėms autobusu ir ilgiems pasivaikščiojimams. Bet taip pat nusiteikite, kad bus ir daug bendravimo, bus linksma, susirasite naujų draugų.“ Mokytojai pritaria ir Deimilė: „Nebijokite keliauti ir daug vaikščioti, tikrai linksmai laiką praleisite, net nenorėsite atsisveikinti su naujais sutiktais draugais.“

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų