Šie draugai turi aštuonias letenas ir dvi uodegas. Neturi jokios apibrėžtos veislės, nepriklauso elitui ir dažnai seniau būdavo vadinami „kaimo lenciūginiais“, nors garndinės per savo gyvenimą nematė, neregėjo.
Kai mirė mamos auginta kalytė Lapė, buvusi labai panaši į tikrą lapę, man buvo uždrausta net galvoti apie naują šuniuką mamai.
„Nė nebandyk, – rūsčiai pareikšdavo mama, vos užsimindavau, kad vienai gyventi nuobodu ir gal jau laikas įsigyti kitą keturkojį draugą. – Nenoriu, nebeištversiu dar vienos mirties, o tuo labiau nenoriu kalytės, nebenoriu pastoviai turėti problemų su šuniukų dalyboms pažįstamiems.“
Man atrodė kitaip.
Visą straipsnį skaitykite vasario 5 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.