Diagnozė vėžys – ne nuosprendis

• Sekundė
• Aušrinė ŠEMIENĖ
• Sveikata
• 2017.06.12 15:23

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vyrai labiau bijo prarasti vyriškumą, nei mirti nuo vėžio. Gydytojai teigia, kad dėl naujų gydymo technologijų vėžys tapo nebe fatališka, o lėtine liga – tokia, kuria sergant galima gyventi daugelį metų, ir kiekvienoje situacijoje galima rasti išeitį.

57-erių panevėžiečiui Vytautui S. buvo nustatytas vėžys. Dabar, po gydymo praėjus trejiems metams, vyras jaučiasi gerai, jam nebereikia vartoti vaistų nuo vėžio. Tiesa, yra vienas „bet“ – jis nebegali patirti erekcijos.

„Iš pradžių, kai prieš operaciją gydytojas pasakė, kad taip gali nutikti, pamaniau: pasaulio pabaiga, žmona paliks. Nieko jai nesakiau. Visaip galvojau – nesigydyti, bandžiau ieškoti būrėjų, internete prisiskaičiau visokių patarimų. Bet vieną dieną žmona rado gydytojo lapelį su mano diagnoze. Iškėlė baisų skandalą, sakė, ką galvoju, juk čia vėžys, reikia kuo greičiau gydytis. Dar tą pačią dieną nuvarė pas gydytoją“, – pasakojo Vytautas.

Vyras buvo operuotas. Atsigavo gana greitai, sugrįžo į darbą, tačiau, kaip ir perspėjo gydytojas, nebegali turėti intymių santykių.

„Bet, žinote, nieko baisaus neatsitiko. Gyvename kaip gyvenę, dirbame, turime du šunis, tad vakarais ilgai su jais vaikštome. Mėgstame pakeliauti – tai prie jūros, tai kur nors toliau. Gyvenimas tikrai nepasibaigė, gal tik aš ramesnis pasidariau“, – kvatojosi Vytautas.

Bijo kalbėti

2015 m. atliktas tyrimas „Ne išgyventi, o gyventi!“ parodė, kad 54 proc. apklaustų išplitusiu vėžiu susirgusių vyrų nerimauja, jog turės intymumo problemų. Tik 38 proc. teigė esantys pasirengę apie tai pasikalbėti su savo partnere, o net 60 proc. moterų tvirtino, kad su pasiligojusiu vyru norėtų aptarti intymumo problemas.

„Išgirdusiam diagnozę žmogui dažniausiai būna šokas ir jis negirdi, kas jam sakoma. Kai kuriuos apima panika, jie klausia, ar turi šansų pasveikti. Todėl ligoniams paprastai skiriu antrą pasimatymą. Tada su pacientu jau galima kalbėti apie gydymą, galimas komplikacijas. Geriausia, kai į konsultaciją ligonis ateina su šeimos nariu“, – teigė Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas urologas Andrius Preidis.

Gydytojas urologas Andrius Preidis tvirtina, kad bandantys nuslėpti savo ligą vyrai klysta – daug lengviau kovoti dviese.

Bandantys nuslėpti savo ligą vyrai klysta – daug lengviau kovoti dviese. Gydytojas teigė, kad moterys paprastai aktyviau diskutuoja dėl galimo gydymo ir neretai padeda vyrui pasirinkti.

„Jaunesniems vyrams labai svarbu išsaugoti vyriškumą, o moterims svarbiau, kad vyras pagytų. Jas mažiau jaudina galimos komplikacijos – šlapimo nelaikymas ar erekcijos sutrikimai. Aš dažniau palaikau moteris, nes man irgi svarbu pagydyti žmogų. Vėžys – ne sloga“, –pabrėžė A. Preidis.

Ne visuomet būtina gydyti

Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga 2500–3000 vyrų. Apie 70–80 proc. jų pasveiksta, tačiau gydymas gali sukelti komplikacijų ir jos vargins likusius gyvenimo metus.

Jeigu vyrai operuojami, maždaug trečdalis ar ketvirtadalis jų gali susidurti su sunkumu sulaikyti šlapimą. Tokios komplikacijos rečiau būna tiems, kuriems taikoma spindulinė terapija, tačiau dėl paveiktų kitų organų jiems gali atsirasti tokios nemalonios ligos, kaip cistitas ar prostatitas. Ir dėl vieno, ir dėl kito gydymo vyrams gali atsirasti erekcijos sutrikimų. Komplikacijų dažniau patiria sergantieji išplitusiu vėžiu. Jos stipriai paveikia savijautą ir seksualinį gyvenimą, deja, kito būdo išgyventi kol kas nėra.

Šiandienos gydytojai daug žino apie onkologines ligas ir nustato ne tik prostatos vėžį, bet ir tai, koks jis: vienas vyras gali sirgti labai piktu vėžiu, o kitas – neagresyviu. Todėl pirmąjį teks kuo skubiau gelbėti, o antrojo gal net nereikės gydyti, tik stebėti. Be to, šis vyras, pakeitęs savo gyvenseną, gali išvengti ligos.

Juk žinoma, kad net pusė žmonių vėžiu suserga dėl netinkamo gyvenimo būdo. Deja, pasak A. Preidžio, ne visi gali gyventi su tokiu nerimu. Kai kurie grįžta ir prašosi gydomi.

„Dažniau taip elgiasi vyrai, kurie mažiau kreipia dėmesio į galimas gydymo komplikacijas“, – teigė gydytojas.

Lietuvoje, kur ligoniams prieinami beveik visi vakarietiški gydymo metodai, onkologai, chirurgai ir radiologai daro viską, kas įmanoma, kad pacientas patirtų kuo mažiau komplikacijų. Ir tai atlieka labai profesionaliai.

Problema – ne liga, o požiūris

Seksologas Viktoras Šapurovas tvirtina, kad vyrų galvose gajus mitas, jog, sutrikus galimybei atlikti lytinį aktą, moteris juos paliks. Tačiau minėtas tyrimas parodė, kad tik trečdaliui moterų svarbus seksas.

„Jei vyras praranda šį gebėjimą, moteris, kurią vargino intymumas, gali tik apsidžiaugti, jei džiugino, reikia pagalvoti, kaip galima pratęsti seksualinį artumą. Priemonės priklauso nuo to, kokias galimybes vyras prarado“, – įsitikinęs V. Šapurovas.

Todėl gydytojas nesiūlo priprasti prie minties, kad sekso nebebus, priešingai – jis siūlo tęsti lytinį gyvenimą, tik reikia atverti protą platesniam požiūriui.

Net po prostatos vėžio gydymo daugelis vyrų gali išsaugoti erekciją, jeigu tik savęs neįtikins, kad „viskas žlugo“. Žinoma, ne visi galės patirti orgazmą, tačiau abipusio seksualinio pasitenkinimo ir džiaugsmo formų, net jei vyras nebegali atlikti lytinio akto, yra ne tiek jau mažai.

NEMOKAMA TELEFONO LINIJA prostatos vėžiu sergantiems ligoniams 8 800 20 800. Skambinti antradieniais ir ketvirtadieniais 14.00−18.00 val.

• Sekundė
• Aušrinė ŠEMIENĖ
• #prostata
• #Sveikata
• #vėžys