-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio rajono savivaldybė planuoja rengti saulės elektrinių išdėstymo specialųjį planą, numatantį, kur ateityje jos galėtų būti įrengiamos. Taip žemdirbystę išplėtojęs kraštas bando išvengti atvejų, kai elektrinės iškyla itin derlingose žemėse.
Šiuo metu Panevėžio rajone jau išsidėstę daugiau nei 10 saulės elektrinių parkų.
Du prie Berčiūnų, trys – Vynupės kaime, tiek pat ir Klevečkinėje, dar kelios netoli Ėriškių.
Vienas naujausių – Bliūdžiuose esantis „Aušros“ saulės parkas, pradėjęs veikti šią vasarą.
Į jį įmonė „Elektrum Lietuva“ investavo 1,6 mln. eurų, o galingumas siekia 2 megavatus (MW).
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjo Donato Malinausko teigimu, augant susidomėjimui atsinaujinančia energetika, specialusis planas turėtų subalansuoti elektrinių įrengimo procesą. Jo tikslas – užtikrinti, kad elektrinės rajone plėstųsi nemažinant žemės plotų, kurių dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje arba juose įrengtos eksploatuojamos melioracijos sistemos.
Pasak D. Malinausko, tokio specialiojo plano reikia dėl šalies įstatymuose esančios kolizijos.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme sakoma, kad saulės elektrines galima statyti žemės ūkio paskirties žemėje nekeičiant jos paskirties. Tačiau Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodoma, kad „ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas ir nepablogėtų dirvožemio savybės“.
„Panevėžio rajone yra gana daug žemių, kur derlingumo balas aukštesnis už vidutinį, tai yra daugiau nei 40“, – atkreipia dėmesį D. Malinauskas.
Anot jo, tokios žemės plotai neturėtų mažėti.
„Jei žemė derlinga, ją reikėtų ir dirbti“, – pabrėžia skyriaus vedėjas.
Panevėžio rajonas garsėja kaip stiprus žemdirbiškas kraštas. Jo ūkininkai – vieni didžiausių javų ir rapsų augintojų visoje Lietuvoje.
D. Malinausko teigimu, Savivaldybės negali išduoti statybos leidimų, jei saulės elektrinę sumanoma įrengti aukštesnio nei vidutinio derlingumo žemės ūkio paskirties žemėje. Visgi kai kurie vystytojai randa išeitį tiesiog legaliai pakeisdami žemės paskirtį į kitokią.
Pasak skyriaus vedėjo, specialusis planas turėtų užkirsti kelią ateityje galinčioms kilti problemoms.
Ar toks planas bus rengiamas, artimiausiame posėdyje balsuos rajono Savivaldybės taryba.
Jei politikai tam pritars, bus skelbiamas konkursas plano rengėjams.
D. Malinausko manymu, specialusis planas atsirastų ne anksčiau kaip po metų.
Jo rengėjas turės išanalizuoti visas rajono teritorijas, kuriose galėtų būti numatyta saulės elektrinių parko bei inžinerinių komunikacijų statyba atsižvelgiant į visuomenės poreikius, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, dirvožemio našumą, geografinę padėtį bei kitus svarbius aspektus.
„Tai būtų viso rajono specialusis planas – vienas bendras dokumentas“, – sako D. Malinauskas.
Pasak jo, kol nėra plano, apie saulės elektrinių vietas galima kalbėti tik abstrakčiai. Vedėjo teigimu, jos neturėtų atsirasti derlingose žemėse.
Parengtą planą turėtų patvirtinti rajono Taryba. Pasak D. Malinausko, savo nuomonę galės išsakyti ir gyventojai, į argumentuotus prašymus bus atsižvelgiama.
Anot jo, rajone jau buvo kilęs nepasitenkinimas dėl vėjo jėgainėms parinktų vietų. Limeikių kaimo gyventojai prašė jų nestatyti vakarinėje pusėje, kad neužstotų vakarinės saulės. Į tai buvo atsižvelgta. Kitas atvejis susijęs su Rojūnų aerodromu dėl apsaugos zonų.
Panevėžio rajono savivaldybė jau turi parengusį specialųjį planą, tik skirtą vėjo jėgainių parkams. Kol kas jis apima jėgainių išsidėstymą tik aštuoniose seniūnijose. Dabar vyksta viešieji pirkimai dėl plano likusiose keturiose.
Labiausiai tikėtina, kad pirmąja rajono seniūnija, kurioje iškils vėjo jėgainės, taps Miežiškių. Bendrovė „Troškūnų vėjas“ jau kitais metais Panevėžio ir Anykščių rajonuose žada pastatyti 32 vėjo jėgaines, iš jų dvylika – Miežiškių seniūnijoje. Vėjo malūnams Miežiškių seniūnijoje parinkti Jočiūnų, Limeikių, Noriškių kaimai ir Girstupio viensėdis.
„Troškūnų vėjas“ gautu pelnu pasižada dalintis su vietų, kuriose jos stovės, bendruomenėmis. Šios jėgainės bus vienos iš aukščiausių Lietuvoje, matomos net 10-ies kilometrų spinduliu.
Dar 14-a jėgainių planuoja statyti bendrovė „Raguvėlės vėjas“, jų statybas numačiusi ir bendrovė „Aukštaitijos vėjas“.
