Per pastarąjį pusmetį Panevėžyje butų ir namų kainos pasiekė neregėtas aukštumas – skaičiuojama, kad čia gyvenamasis būstas pabrango apie 10–20 proc.
Brangiausi būstai – miesto centre. Pavyzdžiui, Kranto gatvėje mūriniame name netipinio planavimo dviejų kambarių butas kainuoja 87 tūkst. eurų. Miegamuosiuose rajonuose kainos kiek mažesnės – čia, priklausomai nuo aukšto ir įrengimo, už dviejų kambarių butą prašoma nuo 40 tūkst. iki 65 tūkst. eurų. Būstai pardavinėjami netgi dar nė nepradėti statyti, tik iš brėžinių. Už tokį 52 kv. m butą Kniaudiškių mikrorajone prašoma 62 tūkst. eurų. Statytojas žada už tokią kainą įrengti visą buto apdailą.
Planuojant pirkti trijų kambarių butą teks dar labiau atverti piniginę. Pavyzdžiui, už antrame aukšte esantį butą blokiniame Parko gatvės name prašoma 63 tūkst. eurų, nors butui reikia remontuoti. O tokiame pačiame aukšte, tik suremontuotas butas mūriniame name Tulpių mikrorajone jau kainuoja 86 tūkst. eurų.
Tiek ekonomistai, tiek ir nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad jeigu ir toliau kainos tokiais tempais kops į viršų, nekilnojamojo turto burbulo sprogimas, koks buvo per 2008 metų krizę, neišvengiamas.
Panevėžyje veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ vadovas Vaidas Šukys teigė, kad Aukštaitijos sostinėje kasmet nekilnojamojo turto kainos kyla apie 5–6 proc., ir tai, anot jo, yra visiškai normalu. Tačiau pokyčiai šioje rinkoje, vykstantys pastaruosius metus, stebina net ir profesionalius žaidėjus.
„Per pusmetį kainos šoktelėjo 10–20 procentų, ypač butų sektoriuje“, – teigia V. Šukys.
Jeigu situacija nesikeis, anot nekilnojamojo turto eksperto, jaunoms šeimoms nuosavas būstas taip ir liks svajone. Žmonės taps amžini nuomininkai, kas seniai įprasta Europoje, kur apie 70 proc. būstų nuomojama.
„Turime atvejų, kai žmonės, neįsigilinę į situaciją, kreipiasi į mus, bet su turimu biudžetu jie negali įpirkti jokio padoresnio būsto, todėl tenka ir toliau nuomotis“, – teigė V. Šukys.
Kodėl per tokį trumpą laiką taip drastiškai šoktelėjo kainos, V. Šukys mato ne vieną priežastį. Bene pagrindinė – sumažėjusi pasiūla. Jeigu įprastai viename didžiausių skelbimų portalų būdavo apie 390 nekilnojamojo turto skelbimų Panevėžyje, dabar jų sumenkę iki 170. Tačiau pirkėjų skaičius liko panašus.
Anot V. Šukio, suremontuotas vieno ar dviejų kambarių butas 2–3 aukšte parduodamas labai greitai. Kartais net nepasiekia skelbimų portalų.
„Nėra taip, kad užsimerkę parduotume visus butus. Jeigu žmogui reikia būtent tokio buto, jis linkęs permokėti iki dešimt procentų. O kitą kartą tenka parduoti pigiau nei rinkos kaina, ypač jeigu butas yra nepaklausiame rajone, aukšte ar name, kur, pavyzdžiui, daug socialinių būstų ar kyla automobilių statymo problemų. Bet taip buvo visais laikais“, – kalbėjo V. Šukys.
Jis juokauja, kad visada geriausias laikas pirkti būstą yra prieš penkerius metus.
„Po penkerių metų tikriausiai sakysime, kad geriausias metas būstą pirkti buvo būtent 2021 metais. Visuomet yra geriau mokėti įmoką bankui už nuosavą būstą negu nuomos mokestį. Kol bus išmokėta paskola, įvyks dar ne viena krizė, o pinigai nuvertės kelis kartus, tad šeimos būstas visuomet yra geriausia investicija“, – mano V. Šukys.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital Panevėžys“ biuro vadovas Vitalijus Lialis mano, kad prognozuoti, kaip keisis nekilnojamojo turto kainos artimiausiu metu, neįmanoma. Anot jo, būstų kainos išaugo rekordiškai, nors tam nėra jokių svarių objektyvių priežasčių.
„Po penkerių metų tikriausiai sakysime, kad geriausias metas būstą pirkti buvo būtent 2021 metais.“
V. Šukys
„Jeigu kas galėtų tas priežastis įvardyti, norėčiau pasiklausyti. Viena iš galimybių – pasikeitė pasiūlos struktūra. Kai kurie žmonės atsitraukė iš rinkos, kiti, turintys didelių lūkesčių parduoti brangiau, sugrįžo, matydami, kad dabar gali gauti nemažą sumą. Šiuo metu rinkoje atsirado daug prabangiai įrengtų butų, kurių kainos siekia iki šiol nematytus rekordus“, – kalbėjo V. Lialis.
V. Lialio teigimu, ieškantieji nuosavo būsto savotiškai konkuruoja su tais, kurie būstus perka kaip investiciją. Pastebima, kad pastarųjų dalis Panevėžyje išaugusi.
„Vis dažniau pasigirsta kalbų dėl didėjančios infliacijos. Turime ne vieną atvejį, kai sutaupytus pinigus žmonės iš kitų rajonų investuoja į butą Panevėžyje ir jį paskui išnuomoja. Jeigu žmogus turi sukaupęs kokius 30 tūkst. eurų, tai viena saugiausių investicijų. Žmonės mato, kad jeigu dabar nenupirks už tokią kainą, vėliau jau visai neįpirks. Dar pernai už 30 tūkst. eurų Panevėžyje buvo galima įsigyti dviejų kambarių, o šiemet – jau tik vieno kambario butą“, – pasakojo V. Lialis.
Anot eksperto, niekas negali numatyti, kaip kainos keisis artimiausiais metais. Net ir per 2008 metų krizę būstą įsigiję gyventojai nedaug ką prarado – bent jau banko palūkanos buvo nulinės.
„Jeigu yra kainų pikas, teoriškai būsto pirkti nereikėtų, bet jeigu tame būste gyvensi 20 metų, jis gali pabrangti ir dvigubai. Pradžioje lauksime, kol kainos pradės kristi, vėliau kainų dugno, dar vėliau dugnesnio dugno, ir pamatysime, kad prabėgo geras dešimtmetis. Net ekspertai ar bankai ne visada gali nuspėti kainų svyravimus nekilnojamojo turto rinkoje, o ką kalbėti apie paprastą žmogų. Svarbu pasiskaičiuoti, ar paskolos įmokos nebus per didelė našta“, – patarė V. Lialis.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mato keletą veiksnių, lemiančių būsto kainų augimą. Vienas jų – pasikeitę gyventojų įpročiai pandemijos metu. Dalis žmonių karantino metu dirba ir toliau planuoja dirbti iš namų. Tai leido pastebėti būsto trūkumus, todėl tiek praėjusiais metais, tiek šių metų pradžioje didžiausią sujudimą rinkoje diktavo būtent poreikis kokybiškesnės ir didesnės pastogės. Tokios tendencijos šiuo metu stebimos visame pasaulyje.
„Kitas veiksnys – kilo atlyginimai, ypač viešajame sektoriuje. Žmonės su savo pajamomis nesunkiai gali gauti banko paskolą, o įmokos nėra tokios, kad taptų našta. Visgi matome, kad platus ratas žmonių turi nemažai sukaupę santaupų, tad būstus perka ir be paskolų“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, dar metų pradžioje daugiau būstų buvo nuperkama gyventi patiems, o šiuo metu stebimas vadinamųjų spekuliantų sujudimas. Kaip juokaujama, perkama vaikams, kurių net neturi.
Ekonomistas mano, kad ieškant nuosavų namų, nereikia bijoti būstų iš brėžinių, tik reikia pasirinkti gerą reputaciją turinčius statytojus. Nors toks pirkinys rizikingesnis, jo tenka ilgiau laukti, bet ir gerokai pigesnis. Kitas variantas – ieškoti nenaujos statybos būstų arba namo, ypač tokiuose miestuose kaip Panevėžys. Namo išlaikymas tampa pigesnis nei buto sovietiniame nerenovuotame daugiabutyje, o naujos technologijos leidžia namus pastatyti per rekordiškai trumpą laiką.
„Visame pasaulyje stebimas priemiesčių augimas. Jau ir Panevėžyje žmonės gauna per kelis tūkstančius eurų į rankas. Tad klausimas, ar jie norės gyventi sovietinio daugiabučio bute, kurio kaina nedaug besiskirs nuo namo. Nuosavas namas turi ir kitų pliusų, o jeigu žmogaus darbo vieta prie aplinkkelio, nėra prasmės gyventi miesto centre“, – naujas tendencijas įžvelgia Ž. Mauricas.
Registrų centro duomenimis, 2019 m. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse buvo įregistruotas 1361 butų pardavimo sandoris, 2020 m. – 1038, šiemet per sausį–balandį – 433.
2019 m. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse buvo įregistruoti 468 namų pardavimo sandoriai, 2020 m. – 442, šiemet per sausį–balandį – 171.