-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija, įvertinusi valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus, nusprendė trims – Panevėžio, Šiaulių ir Utenos – dar duoti pusmetį. Jeigu per šį laiką joms nepavyks pasiekti aukščiau iškeltos kartelės, neatmetama galimybė šias tris įstaigas sujungti į vieną bendrą darinį.
Ir Panevėžio meras, ir kolegijos direktorius vienbalsiai tvirtina: taip kolegijos būtų ne stiprinamos, o vedamos į išnykimą, tai turėtų didžiulės neigiamos įtakos visam regionui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2024–2025 mokslo metų pradžios numačiusi atnaujinti valstybinių kolegijų tinklą.
Dar pernai pavasarį ministerija paskelbė iš dabar esančių 12-os kolegijų palikti tik septynias.
„Kolegijos buvo įsteigtos prieš porą dešimtmečių iš aukštesniųjų mokyklų ir technikumų. Tikromis aukštosiomis kai kurios tapo tik dokumentuose. Praktikoje vis dar trūksta tam tikrų aukštojo mokslo elementų. Vyriausybė priėmė sprendimą, kad jos turi tapti tikromis aukštosiomis mokyklomis, kurios būtų pripažintos europiniu mastu. Tam ir reikalingi tam tikri pokyčiai“, – „Sekundei“ komentavo švietimo viceministras Gintautas Jakštas.
Pasak viceministro, kolegijose pirmiausia turi būti plačiau taikoma mokslinė veikla. Jos turi vykdyti užsakomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su verslo poreikiais, sprendžiančius regiono aktualias problemas.
„Tam yra didinamas finansavimas. Visose kolegijose atliekami moksliniai tyrimai, bet pokyčių reikia daugiau. Pavyzdžiui, kai kuriose vienam dėstytojui per metus tenka daugiau nei 1500 eurų iš verslo pritrauktų lėšų moksliniams tyrimams, kitur tos lėšos – vos keliolika eurų. Panevėžio kolegija nėra tarp stipriausių“, – teigė G. Jakštas.
Kad kolegija veiktų savarankiškai, pirmiausia, anot viceministro, ji turi užtikrinti mokslo kokybę.
„Iš išorinio vertinimo rezultatų matome, kad mažoms kolegijoms tai padaryti gerokai sudėtingiau. Tam reikia nemažų resursų. Finansavimas priklauso nuo studentų skaičiaus, tad kuo mažiau studentų, tuo mažiau pinigų“, – motyvavo G. Jakštas.
Jo teigimu, Panevėžio kolegijos atveju nemaža dalis studentų įstoja žemesniais balais, ko nebegalės daryti nuo kitų metų. Dabar bus privaloma laikyti tris valstybinius egzaminus, o stojamasis balas negalės būti mažesnis nei 4,3 balo. Kolegija galės gyvuoti tik tuomet, jeigu surinks bent minimalų – 1200 studentų skaičių.
„Teoriškai įmanoma sujungti kelias regionines kolegijas, bet praktiškai tai reikštų lėtą padalinių mirtį.“
G. Sargūnas
„Nesakome, kad Panevėžio kolegija yra kokia nors ne tokia, bet nuo kitų metų kolegijoms bus keliami gerokai aukštesni standartai. Ir savarankiškai pasiekti juos būtų sudėtinga. Todėl reikia galvoti apie modelius, kaip išsaugoti aukštąją mokyklą regione. Kitaip mokykla gali tiesiog nunykti, šito mes nenorime“, – kalbėjo G. Jakštas.
Ekspertai, įvertinę kolegijas, pasiūlė jas sujungti vienas su kitomis arba prijungti prie universitetų. Tačiau Panevėžio, Šiaulių ir Utenos kolegijų likimai pakibo ant plauko. Viceministras mano, esą jų galimybės savarankiškai pasiekti valstybinių kolegijų stiprinimo plane iškeltus tikslus – labai ribotos.
Visgi kol kas ministerija nesiryžta jų trijų sujungti.
Rekomenduojama iki metų pabaigos pačioms priimti sprendimus dėl galimo susijungimo.
„Komisija abejoja, ar šitoms kolegijoms pavyks pasiekti tų kokybės rezultatų, jeigu jos veiks savarankiškai. Tačiau šiuo metu taip pat nematome galimybės Panevėžio kolegijai susijungti su kažkuria kita regionine kolegija. Vertinant Panevėžio, Šiaulių ir Utenos kolegijų pasiekimus, visos turi stiprių programų, dėstytojų, puikiai įrengtų laboratorijų, nors yra nemažai studijų krypčių sutapimų. Visos veikia atskiruose miestuose, tad jų sujungimas nebūtinai duos iš karto teigiamą efektą“, – teigė G. Jakštas.
Pasak jo, Lietuva dar neturi patirties į vieną sujungti lygiavertes kolegijas skirtinguose miestuose. Todėl pirmiausia, pasak viceministro, bus žvalgomasi, kaip toks modelis veikia užsienyje.
„Mes kol kas neturime tokių patirčių, todėl komisija siūlo iki metų pabaigos išanalizuoti šios galimybės perspektyvas ir tuomet galvoti apie sprendimus, ar toks modelis apskritai galėtų veikti“, – sakė G. Jakštas.
Pasak ministerijos atstovo, kolegijos perspektyvos turi būti išanalizuotos ir pačiame regione, į diskusijas įtraukiant visas interesų grupes.
Lietuvos švietimo strategai nepaliauja gąsdinti regionų. Panevėžio kolegijai teks gerokai pakovoti, kad išliktų savarankiška.
Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas pripažįsta, kad regiono kolegijoms
bus gerokai sunkiau pasiekti iškeltą tikslą, pradedant studentų ir mokslininkų skaičiumi bei baigiant taikomojo mokslo rodikliais.
Anot jo, daug priklausys ir nuo to, kiek šiemet bus priimta pirmakursių.
O statistika kol kas nieko gero nežada. 2013 m. Panevėžio kolegijoje studijavo 1794 studentai, o jau po dešimtmečio, 2023 m. – 1264.
Tačiau G. Sargūnas neabejoja, kad Panevėžio kolegijai pavyks perkopti reikiamą 1200 studentų ribą.
Kolegijos atlikta Panevėžio regiono abiturientų analizė parodžiusi, kad kasmet iki 2029-ųjų abiturientų skaičius išliks panašus – nuo 1500 iki 1780. Apie 70 proc. visų Panevėžio regiono abiturientų atitinka nustatytus minimalius reikalavimus, keliamus stojantiesiems į kolegijas.
„Nemažos dalies studentų studijas finansuoja patys darbdaviai. Tikimės daugiau studentų sulaukti ir iš užsienio. Pavyzdžiui, su viena Norvegijos bendrove pasirašėme sutartį ir priimsime mokytis 80 studentų per du kartus, kad paruoštume bendrosios praktikos slaugytojus. Taip pat pradėjome ir trumpąsias studijas baigusiesiems profesinį mokslą. Pasiskaičiavome, kad pas mus minimalus studentų rodiklis – 1200 – bus pasiekiamas. Tą įrodėme ir komisijai“, – vardijo G. Sargūnas.
Pasak G. Sargūno, bus intensyviai dirbama, kad Panevėžio kolegijai pavyktų išsaugoti savarankiškumą. Kitaip, anot jo, tai reikštų lėtą šios aukštosios mokyklos mirtį.
„Regionuose ypač svarbu išsaugoti savarankiškas aukštąsias mokyklas. Teoriškai įmanoma sujungti kelias regionines kolegijas, bet praktiškai tai reikštų lėtą padalinių mirtį. Kur bus centriniai rūmai, ten ir liks stipri kolegija, o padaliniai tiesiog nunyks. Regionams, kuriuose liks tik padaliniai, tas sujungimas gero neatneš. Stengsimės išlikti savarankiška kolegija, kuri toliau ruoš specialistus būtent Panevėžio regionui“, – vilties nepraranda direktorius.
Maždaug 84 proc. besimokančiųjų Panevėžio kolegijoje yra iš šio regiono. Šiuo metu ji siūlo 20 programų 13 studijų krypčių. Dauguma šių programų parengtos bendradarbiaujant su vietos verslu, įmonėmis, įstaigomis, kitais socialiniais partneriais, atliepiant šiandienos darbo rinkos poreikius.
„Mes laikomės pozicijos, kad Panevėžys privalo išlaikyti savo aukštąją mokyklą. Į tai turi įsitraukti ir pramonė, verslas, savivaldybės“, – sako G. Sargūnas.
Panevėžio mero Ryčio Račkausko teigimu, tokios buldozeriu stumiamos reformos keistos. Lietuvoje nėra tiek išteklių, kad galima būtų eksperimentuoti kuriant dirbtinus aukštojo mokslo darinius.
„Asmeniškai man tokia reforma nėra suprantama. Viskas daroma tiesmukai. Kaip pagrindinis kriterijus įvardijama kokybė, bet nematau prielaidų tą kokybę kelti – du ligonius sujungę, vieno sveiko negausime. Kita blogybė, kad žiūrima labai siaurai ir nematoma platesnio konteksto. Kalbant apie regioninę politiką, tokia kolegijų pertvarka yra visiškai priešingas procesas“, – tvirtino meras.
Panevėžio kolegiją prijungus prie Šiaulių ilgainiui Panevėžio regionas prarastų nemažą dalį jaunimo. Jaunuoliai, planavęs rinktis studijas Panevėžio kolegijoje, vargu ar stos į Šiaulių kolegijos Panevėžio filialą – verčiau rinksis studijas Vilniuje arba Kaune.
„Tokia pertvarka – tai smūgis mums kaip regionui. Prarasime jaunimą, kurį galėtume turėti. Matau blogus padarinius, mes apie tai kalbėjome ir ministerijoje. Regiono merai esame sutarę, kad būtina išlaikyti savarankišką kolegiją. Dabar deriname vizitą pas premjerę. Tokiai buldozerinei pertvarkai kategoriškai nepritariame“, – teigė R. Račkauskas.
