-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Po nakties į penktadienį iš šios puošmenos teliko graudžiai atrodantis vaizdas – gėlių daigai išrauti ir sumaitomi, žemės išdrabstytos.
Apie klaikiai atrodantį vaizdą bibliotekos darbuotojams penktadienį anksti ryte pranešė skaitytojai, socialiniame tinkle aptikę kažkieno iš praeivių įkeltas nuotraukas to, kas liko iš gėlių.
Į darbą atėjusios bibliotekininkės neteko žado.
„Tradiciškai per vaikų gynimo dieną gėles prie bibliotekos sodiname kartu su savo mažaisiais draugais iš lopšelio-darželio „Sigutė“. Tai bendras mūsų kūrinys. Šįmet kaip niekada buvo gražūs tie gėlynai. Širdį skauda matant, kas iš jų liko. Per šešerius metus nieko panašaus nėra pasitaikę, nebent kokį daigelį kažkas išsiraudavo pasisodinti“, – pasakoja Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės filialo vedėja Lolita Pranienė.
Anot jos, to paties daugiabučio, kuriame įsikūrusi biblioteka, gyventojai pasakojo naktį penktadienį girdėję keistus garsus.
„Vienas iš gyventojų kaip tik naktį ėjo gerti arbatos iš girdėjo po langais triukšmą. Bet pas mus nėra apšvietimo tamsu, ir neįžiūrėjo, kiek buvo tų būtybių, nes žmonėmis juos pavadinti dabar būtų sunku“, – sako vedėja.
Suniokotą gėlyną vakar tvarkiusios bibliotekininkės svarstė, jog apie vandalizmą vertėtų pranešti policijai – gal visgi atsiras liudininkų, naktį mačiusių, kas siautėjo po bibliotekos langais.
Bibliotekininkės sako rankų nenuleisiančios ir, padedant skaitytojams, atsodins gėlyną.
„Negi leisi blogiui nugalėti grožį. Nežinau, ko reikėjo pavartoti, kad taip pasielgtų. Gal žmogus jaučiasi labai nemylimas, labai nelaimingas ar negražus ir tą susikaupusį pyktį, įsiūtį išliejo. Gal tos būtybės niekada nejuto meilės, todėl nusprendė, kad ir kiti jos nenusipelnė“, – svarstė L. Pranienė.
