Autobusai į užsienį važiuoja pustuščiai: per pirmus šių metų keturis mėnesius bilietų į kitas šalis Panevėžyje parduota mažiau nei pusšimtis. P. ŽIDONIO nuotr.

Atostogų nuojauta žadina kelionių alkį

Atostogų nuojauta žadina kelionių alkį

Kelionių agentūrų Panevėžyje atstovai teigia vos besuspėjantys konsultuoti vietinio turizmo malonumais pasisotinusius panevėžiečius.

Visgi apklausos rodo, kad dauguma atostogas tebeplanuoja savo šalyje.

Nusidriekė eilė

Panevėžietis Antanas Skindzera juokauja pirmadienį net pagalvojęs, ar karantinas ir koronavirusas jau paliko Lietuvą. Prie jo biuro nusidriekė eilė klientų, jau planuojančių atostogas užsienyje. Kelionių agentas sako vos spėjęs vardinti, kurios šalys jau atvėrė kelius turistams, kokios taisyklės galioja keliaujant svetur ir kokios tokio poilsio kainos.

„Prieš pandemiją tokiu metu būdavo pats atostogų planavimo pikas. Į pabaigą eidavo mokinių atostogos, tad šeimos pradėdavo galvoti apie vasaros keliones. Šiemet tokių paslaugų poreikis stebėtinai išaugo šią savaitę. Tarsi kažkas būtų nutikę, visi vienu metu puolė skambinti, klausinėti“, – sako kelionių agentas.

Jis svarsto, kad tokį kelionių troškulį galėjo sukelti ir sušilę orai, ir vakcinavimo tempai. A. Skindzera viliasi, kad ir ši rinka jau pajudėjo iš letargo miego.

Pernai tokiu metu dėl pandemijos keliauti į užsienį apskritai nebuvo įmanoma. Vasarą daugelis tautiečių dažniau rinkosi Lietuvos turizmo paslaugas. O stojus antrajam karantinui, pasaulis vėl užsidarė.

Papildomos išlaidos ne vien testui

A. Skindzera pastebi, kad sujudę panevėžiečiai labiausiai domisi atostogomis Turkijoje.

Jos paplūdimiuose ar viešbučiuose veido kaukės nėra privalomos, vakarėliai prie baseino vyksta visu pajėgumu, tačiau vakarais parduotuvės, kavinės ir kitos įstaigos uždarytos. Vietiniams gyventojams galioja griežti karantino reikalavimai, įvesta komendanto valanda.

„Keliaujant į Turkiją privaloma turėti neigiamą PGR testo rezultatą dėl COVID-19, atliktą ne anksčiau nei 72 valandos iki atvykimo į šią šalį“, – įspėja A. Skindzera.

Toks testas su vertimu į užsienio kalbą keliaujančiam asmeniui gali kainuoti apie 65 eurus ir daugiau. Tokio paties testo reikia ir grįžtant į Lietuvą.

Populiariausioms kelionių kryptims, kurios dabar atviros, testo kaina gali svyruoti nuo 30 iki 80 eurų asmeniui. O jei keliauja visa šeima, suma už privalomą saugumo kontrolę didėja su kiekvienu jos nariu.

„Papildomos išlaidos už testus panevėžiečius dar atbaido nuo kelionių“, – pastebi A. Skindzera.

O štai turistų srautus ribojantis Tailandas pats testuoja atvykusius į šalį užsieniečius, bet po to siunčia juos į brangų privalomą dviejų savaičių karantiną. Pastarasis, kelionių agento žiniomis, valstybės parinktame viešbutyje kainuoja 1 700 eurų, o šioje šalyje mėnesį pragyventi galima ir už 100 eurų.

Laukia žaliojo paso

Užsienio keliautojams su tam tikrais apribojimais atviras ir Egiptas. Tačiau ši šalis paprastai daugiausia traukia kovą ir balandį.

Tais mėnesiais, pasak A. Skindzeros, keliautojų į Egiptą iš Lietuvos buvo mažai. O dabar čia jau startuoja vasaros sezonas, tad didelis karštis ne visiems tinka.

Panevėžiečius taip pat domina kelionės į Madeirą, Portugaliją. Vykstant į šias šalis taip pat reikalingi neigiami testo rezultatai.

„Jau girdime ir komentarų iš grįžtančiųjų apie taisykles ir sąlygas tam tikrose šalyse. O tai dabar daug – keliautojai nori žinoti, ar susirgę jie gaus visą reikalingą pagalbą svetur.“

D. Fijalkauskienė

Nuo gegužės vidurio turistus priimti nusiteikusi ir Graikija bei jos salos. Kretoje, Korfu, pasak A. Skindzeros, mėgstamos kelionės automobiliais, tad tikėtina, kad tokias ekskursijas lietuviai rinksis dažniau dėl saugumo.

„Besidomintieji kelionėmis nebijo net privalomos izoliacijos po atostogų svetur, nes daugelis vis tiek dirba iš namų. Pernai kelionių sektoriuje buvo tikras chaosas, o dabar pasaulis po truputį atsiveria turistams“, – sako kelionių agentas.

A. Skindzeros nuomone, kelionės turėtų intensyvėti įsigaliojus žaliajam pasui. Su šiuo dokumentu, teigiama, visoje Europos Sąjungoje kelionės taps paprastesnės pasiskiepijusiems nuo koronaviruso.

Skelbia paskutines minutes

Grįžtantieji iš kelionių užsienyje, pasak A. Skindzeros, pasakoja apie pilnesnius nei anksčiau lėktuvus, nors tuščių vietų juose dar vis lieka.

Dėl tokių kelionių agentūros dažniausiai likus kelioms dienoms iki skrydžio paskelbia paskutinės minutės išpardavimą.

„Lėktuvas kyla, kai jame užpildoma bent 80 procentų vietų. Dėl to skrydžiai per pandemiją iš Lietuvos buvo itin optimizuoti, jų gerokai sumažėjo. Kelionių agentūros labai stengiasi užpildyti tuščias vietas – antai neseniai buvo galima įsigyti poilsinės kelionės bilietą į Turkiją su puikiomis sąlygomis vos už 250 eurų“, – pastebi turizmo sektoriaus žinovas.

Visgi susimedžioti paskutinės minutės kelionę nėra taip paprasta. Reikia spėti iki skrydžio ir testą dėl COVID-19 atlikti, kad jis, pasiekus kitą šalį, dar galiotų.

A. Skindzera abejoja, ar pagrįsti keliautojų nuogąstavimai, kad po paralyžiaus turizmo sektoriuje atlaisvintos kelionės smarkiai brangs. Anot jo, tuomet dalis žmonių vėl atsisakys tokios pramogos, o tai neparankų tiek kurortinėms valstybėms, tiek poilsį jose organizuojančioms bendrovėms.

Vakcinavimas suteikia drąsos

Kad turistai sugrįžta, teigia pastebinti ir kelionių organizatorė Panevėžyje Daina Fijalkauskienė.

Praeitus mėnesius, anot jos, panevėžiečiai jau po truputį rinkosi keliones į Kanarų salas, Tenerifę, Egiptą, Turkiją. Pastaroji, pasak organizatorės, ir dabar dar įdomi, o vasarą dėmesio tikimasi daugiausia Portugalijos, Graikijos, Bulgarijos kryptimis.

„Įsibėgėjus vakcinacijai žmonės jausis vis drąsiau ir vėl turėtų pradėti keliauti. Jau girdime ir komentarų iš grįžtančiųjų apie taisykles ir sąlygas tam tikrose šalyse. O tai dabar daug – keliautojai nori žinoti, ar susirgę jie gaus visą reikalingą pagalbą svetur“, – sako D. Fijalkauskienė.

Atostogas planuoja Lietuvoje

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu dėl sparčiai plintančios koronaviruso infekcijos vis dar rekomenduojama nevykti į absoliučiai visas pasaulio valstybes. Į kai kurias jų, pavyzdžiui, į Rusiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas, atvykti galima tik svarbiais reikalais.

Visgi kai kurios šalys jau pradėjo atverti duris ir turistams, taikydamos jiems griežtus saugumo kontrolės reikalavimus. Pastarieji kiekvienoje valstybėje gerokai skiriasi.

Gyventojų apklausos rodo, kad dauguma respondentų nėra linkę artimiausiu metu palikti savo šalies.

Vienos draudimo bendrovės atliktas tyrimas parodė, kad tik 8 proc. lietuvių iki vasaros planuoja atostogas užsienyje, 21 proc. rinksis savam krašte.

Tik 6 proc. pastarąjį pusmetį buvo palikę Lietuvą.

„Septyni procentai Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskričių gyventojų per pastaruosius šešis mėnesius atostogavo užsienyje. Tiek pat čia dar planuoja kirsti Lietuvos ribas ir iki vasaros“, – teigė draudimo bendrovės komunikacijos vadovė Milda Lomsargienė.

Kovo mėnesį gyventojų apklausą atlikęs bankas „Citadelė“ skelbia, jog net 69 proc. Lietuvos gyventojų šiemet nusiteikę pakeliauti, tačiau beveik kas penktas jų dėl saugumo ir pandemijos kliūčių ketina apsiriboti vietinio turizmo galimybėmis.

Apklausos rezultatais, Panevėžio apskrityje keliauti po Lietuvą ketina penktadalis respondentų, automobiliu kaimynines šalis aplankyti svarsto dešimtadalis, tolimesnį užsienį pasiekti savo automobiliu žada tik 5 proc.

Lėktuvu bent vieną kartą keliauti planuoja 16 proc. Panevėžio apskrityje apklaustų asmenų, dažniau keliauti nusiteikusiųjų tėra vos 1 proc.

Autobusai pustuščiai

Netraukia panevėžiečių ir išvykos į užsienį autobusais. Panevėžio autobusų parko administratorė Vilma Jonuškienė suskaičiavo, kad per pirmus šių metų keturis mėnesius bilietų į kitas šalis Panevėžyje parduota tik 46. Daugiausia – į Rygą ir Varšuvą, keli į Berlyną bei Taliną.

„Liūdnas vaizdas“, – pripažįsta V. Jonuškienė.

Dar prieš dvejus metus, pasak jos, Panevėžio autobusų stotyje keleivius į kitas valstybes veždavo trys vežėjai, o dabar tik vienas.

2019 metais vien per balandį šis vežėjas iš Aukštaitijos sostinės paėmė 374 keleivius. Pernai, prasidėjus karantinui, nuo balandžio iki birželio iš Panevėžio parduotas tik 61 bilietas.

„Autobusai visai tušti nevažiuoja. Matome, kai iš jų pailsėti trumpam stotyje išlipa iš kitų stočių atvykę keleiviai, bet Panevėžyje įsėda labai mažai“, – konstatuoja V. Jonuškienė.

Kelionių antplūdžio vis dar nejaučia ir Panevėžio plėtros agentūra. Šios įstaigos turizmo vadybininkė Laura Gedminaitė paklausimų apie išvykimą į užsienį sulaukia itin mažai.

Tačiau nuotaiką agentūroje kelią paskutiniu metu padidėjęs turistų dėmesys Panevėžiui ir jo rajonui. Praeitą savaitgalį, pasak vadybininkės, tikras svečių antplūdis užgriuvo Krekenavą.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų