-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Po daugiau nei trijų dešimtmečių veiklos metų planuojama imtis pastato kapitalinio remonto.
Kultūros centro renesansas prasidės nuo didžiosios koncertų salės atnaujinimo. Numatyta suremontuoti sceną, pakeisti žiūrovų kėdes, apšvietimo ir garso techniką.
Planuojama, kad realūs remonto darbai prasidėtų jau vasarą.
Panevėžio kultūros centro – vienos didžiausių šalyje tokios įstaigos infrastruktūra pasenusi ne tik moraliai, bet ir gerokai nusidėvėjusi.
Prieš 36-erius metus statytas pastatas per visą gyvavimo laiką tik prieš keletą metų sulaukė statybininkų. Tąkart buvo sutvarkytas kiauras stogas.
Į Panevėžio kultūros meką jau būtų galima vesti turistus, ieškančius sovietmečio paveldo.
„Būsime patys moderniausi Panevėžio mieste.“
J. Kačinskaitė
Dauguma pastato langų ir durų nuo statybos pradžios nekeisti. Durys nesandarios, nebeatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Patalpose apdaila susidėvėjusi – vietomis atšokęs tinkas, dažai nusitrynę.
Bėgant dešimtmečiams, medinės grindys tapo nelygios, tarp lentų atsivėrė plyšiai.
Žmonės, turintys negalią, į antrą aukštą, kur yra didžioji salė, gali patekti tik turėkliniu keltuvu.
Į Panevėžį atvykstantys atlikėjai stebisi čia aptikę naudojamą seną įrangą – šiuolaikinių reikalavimų nebeatitinkančius teatrino prožektorius, garso valdymo sistemą.
Prieš beveik keturis dešimtmečius duris atvėręs Kultūros centras jau kitą pusmetį turėtų sulaukti statybininkų. G. Kartano nuotr.
Skaičiuojama, kad didžiosios salės ir jos techninių patalpų atnaujinimas kainuotų daugiau nei 8,6 mln. eurų, į šią sumą įskaičiavus ir PVM.
Panevėžio savivaldybės Investicijų projektų skyriaus vedėjos Linos Bareikienės teigimu, Kultūros centrą planuojama remontuoti trijų šaltinių lėšomis: valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos.
Didžioji dalis – virš 4 mln. eurų bus Savivaldybės biudžeto pinigai. Valstybės lėšos sudarys daugiau nei 3,6 mln. eurų. ES fondų parama siektų kiek per 8 proc. visų reikiamų lėšų ir šios dalies miestas savo kišenėje dar neturi.
Dokumentus konkursui gauti ES finansavimą Savivaldybė turi pateikti iki kitų metų gegužės 31 dienos. Planuojama prašyti kiek daugiau nei 700 tūkst. eurų.
Pasak L. Bareikienės, Kitų metų pradžioje būtų galima skelbti viešuosius pirkimus Kultūros centro atnaujinimo rangos darbams pirkti, o vasarą statybininkai jau galėtų imtis darbo.
„Jei pavyktų nusipirkti rangos darbus ir gauti europinį finansavimą, realūs statybos darbai prasidėtų ne anksčiau kaip vasarą“, – mano L. Bareikienė.
Kapitalinis remontas užtruktų ne mažiau kaip porą metų.
Visgi kada atnaujinimo sulauktų kitos Kultūros centro patalpos, kol kas nekalbama.
Anot L. Bareikienės, Savivaldybės specialistai nuolat seka įvairius kvietimus teikti paraiškas finansavimui gauti, todėl neatmetama, kad pasitaikius progai, būtų bandoma pelnyti lėšų ir didesniam remontui.
Skaičiuojama, kad vien didžiosios salės ir jos techninių patalpų atnaujinimas kainuotų daugiau nei 8,6 mln. eurų, į šią sumą įskaičiavus ir PVM. P. Židonio nuotr.
Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Astos Čeponienės teigimu, vykstant remontui bus ieškoma alternatyvų, kur galėtų vykti renginiai.
„Galima nuspėti, kad didžiąją salę uždarius rekonstrukcijai, renginių bus mažiau. Tačiau po remonto ji bus pritaikyta gerokai didesniam renginių pasirinkimui“, – sako vedėja.
„Būsime patys moderniausi Panevėžio mieste“, – apie po remonto atsiversiančias technines galimybes sako Kultūros centro direktorė Judita Kačinskaitė.
Anot jos, jau rengiamasi dideliems remonto darbams, apie tai informuojami užsakovai – renginių organizatoriai.
„Kalbamės su užsakovais, kad galėtų į Panevėžį atvežti kultūrinius projektus, pritaikytus kitoms mūsų salėms. Jų turime dar dvi: renginių ir mažąją. Stengsimės nesumažinti renginių – kultūriškai šviesime panevėžiečius pagal galimybes“, – žada J. Kačinskaitė.
Panevėžio kultūros centras vyresnės kartos panevėžiečiams dar žinomi kaip „Ekrano“ kultūros rūmai. Tokiu vardu jie atvėrė duris 1987-aisiais, nors pradėti statyti dar 1977 m.
Panevėžiui naujo kultūros židinio prireikė, kai iš respublikinės valdžios miestas negavo leidimo renovuoti senojo teatro pastatą Respublikos gatvėje.
Mat 1967 metais dramos teatrui pastačius naujus rūmus Laisvės aikštėje, Respublikos gatvėje įsikūrė kultūros namai. Neatnaujinti jie nedarė garbės miestui, todėl 1972-aisiais buvo išsirūpinta teisė Kranto gatvėje statyti kultūros namus, jiems skirtas 2,88 hektaro žemės sklypas. Jame stovėję mediniai nameliai nugriauti, o jų savininkams mainais suteikti butai.
Naują kultūros įstaigą miestui suprojektavo Henrikas Antanas Balčiūnas.
Moderniu, prabangiu interjeru stulbinusių rūmų langus papuošė vitražo meistrės Gintautėlės Laimutės Baginskienės vitražai. O rūmų išorėje iki šiol tebešviečia Rytų Vokietijoje gamintos veidrodinio stiklo vitrinos.
Rūmų fasadui ir interjerui panaudotas estiškas dolomitas, sumontuoti Estijoje pagaminti įspūdingi šviestuvai, o laiptai pagaminti iš Ukrainoje išgauto granito.
