-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Atsišviežinti namus atliekant juose remontą ar įsigyjant naujų baldų gali būti išties malonu. Visgi tai gali turėti neigiamą poveikį namų oro kokybei. Nauji mediniai baldai – ypač turintys faneros komponentų, apdailos medžiagos, tokios kaip laminato grindys, taip pat įvairios statybinės medžiagos – dažai, lakai ar klijai gali išskirti nemažus kiekius formaldehido. Ši medžiaga yra toksiška ir gali pakenkti sveikatai.
Formaldehido tarša namuose gali būti rimta problema. Ilgalaikis sąlytis net ir su nedideliais kiekiais šios medžiagos, įkvėpiant ją gali pakenkti žmogaus imuninei sistemai, sukelti sunkias kvėpavimo takų, odos ir akių alergijas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) formaldehidą priskiria pirmos grupės kancerogenams. Tai reiškia, kad ši medžiaga yra aiškus vėžio sukėlėjas – konkrečiai nosies ir nosiaryklės.
Apsaugoti savo namus nuo formaldehido taršos galima atidžiai renkantis įsigyjamus baldus ir kitus gaminius. Visuomet verta atkreipti dėmesį į baldams ir apdailos medžiagoms suteikiamus saugumo sertifikatus, ženklinimą. Formaldehido taršos nesukeliantys gaminiai neretai ženklinami specialiais – ženklais ir užrašais. Taip pat pirmenybę vertėtų teikti iš medžio masyvo, o ne kompozicinės medienos pagamintiems baldams. Be to, žvelgiant per taršos mažinimo prizmę, gali būti verta rinktis naudotus baldus, nes su laiku baldų išskiriamo formaldehido kiekiai mažėja.
Kitas reikšmingas taršos šaltinis namuose gali būti buitinė chemija ir įvairūs oro gaivikliai, aromatinės žvakės, smilkalai. Nors tokie gaminiai padeda palaikyti namuose švarą ir gali suteikti jiems malonų kvapą, neretai jie slepia rimtus pavojus. Pavyzdžiui, įvairūs buitinės chemijos gaminiai – valikliai, šveitikliai ir balintojai, gali išskirti nemažus kiekius lakiųjų organinių junginių, kurie tvyro ore ir gali būti išties pavojingi sveikatai.
Buvimas patalpose, kuriose yra didelė lakiųjų organinių junginių koncentracija, gali sukelti akies, nosies, gerklės dirginimą, galvos skausmus, koordinacijos sutrikimus, daryti žalą kepenims, inkstams, centrinei nervų sistemai. Nemaža dalis buitinės chemijos priemonėse aptinkamų lakiųjų organinių junginių yra žinomi kancerogenai, tokie kaip ftalatai, chlorinas, triklozanas ar amoniakas.
Norint išvengti žalingo lakiųjų organinių junginių poveikio reikėtų rinktis kuo natūralesnes valymo priemones, pasidomėti jų sudėtimi. Rekomenduojama rinktis ekologišką – kuo mažiau toksišką ir saugumą patvirtinančius sertifikatus turinčią buitinę chemiją bei visuomet laikytis gamintojo pateikiamų jos naudojimo ir saugojimo instrukcijų. Be to, reikėtų vengti aerozolinių oro gaiviklių ir kitų sintetinių kvapų, taip pat smilkalų, kurie kvapą – o kartu ir teršalus – skleidžia degdami.
Namai teršiami ir cigarečių dūmais, kuriuose apstu nuodų. Degant tabakui išsiskiria tūkstančiai cheminių medžiagų, per šimtą jų yra pavojingos žmogui. Tarp jų – plaučių ir kitų kvėpavimo takų organų ląsteles žalojančios dervos, netoli šimto žinomų kancerogenų, organizmo deguonies apykaitą sutrikdantis anglies monoksidas ir daugelis kitų. Šias medžiagas ne tik įkvepiate, bet jos pasklinda aplinkoje, nusėda ant įvairių paviršių, įsigeria į užuolaidas, tapetus, kilimus. Tokiu būdu pavojai išlieka dar ilgą laiką po to, kai namuose rūkyti nustojama.
Pasyvus rūkymas ypač didelę grėsmę kelia nėščiosioms ir vaikams. Prirūkytose patalpose būnančioms moterims didėja priešlaikinio gimdymo ir persileidimo rizika, o dėl kvėpavimo cigarečių dūmuose esančiais toksinais gali sutrikti vaisiaus raida.
Deja, norint išvengti rūkymo sukeliamos oro taršos paprasčiausiai kartas nuo karto pravėdinti patalpas nepakanka. Vienintelis būdas rizikos išvengti – namie nerūkyti. Jei namuose ilgą laiką buvo rūkoma anksčiau, patalpas reikėtų itin gerai išvalyti ir išplauti. Taip pat gali būti pravartu pakeisti kilimus, užuolaidas, tapetus ar minkštus baldus, į kuriuos kenksmingos dalelės įsigeria lengviausiai.
Tačiau, jeigu rūkaliams nepavyksta atsispirti šiam įpročiui, vertėtų nekelti žalos aplinkiniams. Na, o jeigu mesti rūkyti taip sudėtinga, išeitimi gali būti bedūmiai tabako gaminiai, kurie nedega ir kenkiančių medžiagų išskiria daug mažiau, bet tuo pačiu leidžia patenkinti nikotino poreikį.
Norint užtikrinti, kad namuose būtų kvėpuojama švariu oru, reikėtų vengti rūkyti namuose, buitinę chemiją ir kvapiklius naudoti saikingai bei rinktis kokybiškas apdailos medžiagas ir baldus, kuriuose nėra folmadehido. Taip pat visais atvejais svarbu namų patalpas reguliariai vėdinti atidarant langus arba įsirengiant efektyvią mechaninio vėdinimo sistemą su oro filtrais. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos gali turėti ir specialius daviklius, kurie realiu metu matuoja patalpų oro taršą ir atitinkamai reguliuoja vėdinimą.
Pagerinti oro kokybę namuose gali ir kai kurie kambariniai augalai. Tokios gėlės kaip dracena, vėzdūnė ar gebenė pasižymi orą valančiomis savybėmis. Norint namuose kvėpuoti švaresniu oru taip pat gali būti pravartu investuoti į specialius oro valytuvus. Be to, užtikrinant gerą oro kokybę svarbu namuose palaikyti bendrą švarą – reguliariai valyti dulkes, siurbti ir plauti grindis, žinoma, vengiant perteklinio toksiškos buitinės chemijos naudojimo.
