-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nustebote? Štai kaip atpažinti netikėtus požymius, kad galite būti dehidratuoti.
Prieš pradedant gilintis į dehidratacijos požymius, būtina suprasti, kodėl taip svarbu gerti pakankamai vandens. Vanduo dalyvauja beveik visose organizmo funkcijose – nuo temperatūros reguliavimo ir virškinimo iki toksinų šalinimo ir sąnarių lankstumo palaikymo.
Net ir nedidelis vandens kiekio organizme sutrikimas gali sutrikdyti šiuos procesus ir sukelti įvairių sveikatos problemų.
Daugelis žmonių mano, kad troškulys yra pirmasis dehidratacijos požymis, tačiau taip yra ne visada. Troškulys dažnai yra vėlyvas ženklas, rodantis, kad jau esate dehidratuoti.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas yra tas, kad jei neprakaituojate ar nesate fiziškai aktyvus, vandens gerti nereikia. Iš tiesų vandens nuolat netenkama kvėpuojant, šlapinantis ir net tiesiog sėdint biure ar kambaryje.
Dėl jums reikalingo vandens kiekio pakonsultuos gydytojai, pvz. Drops Clinic specialistai.
Vienas pirmųjų dehidratacijos požymių yra nuovargis arba letargija. Dėl vandens trūkumo gali sumažėti kraujo tūris, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad perpumpuotų deguonį ir maistines medžiagas į ląsteles, dėl ko jaučiamės pavargę.
Jei jūsų oda sausa, o lūpos suskilinėjusios, tai gali būti ženklas, kad geriate per mažai vandens. Drėkinimas yra būtinas odos elastingumui ir drėgmei palaikyti.
Seilės turi antibakterinių savybių, tačiau dėl dehidratacijos gali sumažėti seilių gamyba, todėl burnoje padaugėja bakterijų ir atsiranda blogas burnos kvapas.
Šlapimo spalva gali būti puikus jūsų hidratacijos lygio rodiklis. Tamsiai geltonas arba gintaro spalvos šlapimas rodo, kad galite būti dehidratuotas.
Dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis dehidratacija gali sukelti galvos skausmus ar net migreną.
Tyrimai parodė, kad net ir nedidelė dehidratacija gali sutrikdyti kognityvines funkcijas, pavyzdžiui, atmintį, dėmesį ir koordinaciją.
Vanduo yra būtinas virškinimui ir padeda iš žarnyno išnešioti atliekas, o vandens trūkumas gali sukelti vidurių užkietėjimą.
Galvos svaigimas ir alpulys
Dėl didelės dehidratacijos gali sumažėti kraujospūdis, todėl gali svaigti galva arba žmogus gali netgi apalpti.
Mums reikalingas vandens kiekis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip amžius, aktyvumo lygis ir klimatas. Bendra rekomendacija – per dieną išgerti ne mažiau kaip aštuonias 8 stiklines vandens.
Tačiau kai kurie ekspertai rekomenduoja išgerti daugiau, ypač jei esate fiziškai aktyvus arba gyvenate ar keliaujate karštame klimate.
Nors vanduo yra gyvybiškai svarbus, jis nėra vienintelis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti. Elektrolitai, tokie kaip natris, kalis ir magnis, taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant skysčių pusiausvyrą organizme.
Šie mineralai padeda reguliuoti nervų funkciją, raumenų veiklą ir pH lygį. Kai esame dehidratuoti, mums trūksta ne tik vandens, bet ir svarbiausių elektrolitų. Šiuos mineralus gali padėti papildyti sportiniai gėrimai, lašelinės, elektrolitų tabletės ir tokie natūralūs šaltiniai, tokie kaip bananai, avokadai ir kokosų vanduo.
Kad išvengtumėte netikėtos dehidratacijos užteks vos keleto paprastų įpročių pokyčių.
Visada turėkite po ranka vandens buteliuką, kuris primins, kad visą dieną reikia gerti vandens.
Telefone arba išmaniajame laikrodyje nustatykite priminimus atsigerti.
Į savo mitybos racioną įtraukite daug vandens turinčius vaisius ir daržoves, pvz. agurkus, arbūzus ir kt.
Kava, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai gali dehidratuoti, todėl ribokite jų vartojimą ir geriau rinkitės vandenį arba žolelių arbatas.
Būtinai gerkite pakankamai vandens prieš treniruotes, jų metu ir po jų.
Jei jaučiate sunkius simptomus, tokius kaip didelis troškulys, labai tamsus šlapimas ar galvos svaigimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Esant sunkiai dehidratacijai reikalinga skubi medicininė pagalba, nes rimtas skysčių trūkumas gali sukelti tokias komplikacijas kaip inkstų nepakankamumas, traukuliai ir net mirtis.
