P. Židonio nuotr.

Panevėžio jaunųjų krepšininkų tėvai sukilo

Panevėžio jaunųjų krepšininkų tėvai sukilo

 

Jaunuosius Panevėžio krepšininkus auginantys tėvai ir treneriai sukilo: jiems už nugarų rengiamasi Savivaldybei pavaldžiame Sporto centre naikinti krepšinį ir jį atiduoti į privačias rankas – naujai kuriamai įstaigai.

Vienu iš jos būsimų dalininkų Savivaldybės atstovas įvardijo krepšinio klubą „Lietkabelis“.

Idėjos iniciatoriai bando įrodyti, jog toks sprendimas antrąją lietuvių religiją – krepšinį – Aukštaitijos sostinėje kilstels į aukštesnį lygį. Visgi tokios naujienos tyliai neprasprūdo – ažiotažas kilo anksčiau, nei Savivaldybė buvo numačiusi.

„Bendruomenę pasiekė informacija, kad Panevėžio miesto savivaldybė ketina steigti viešąją įstaigą, panaikindama krepšinio sporto šaką Panevėžio sporto centre. Viešosios įstaigos dalininkais greičiausiai taps Savivaldybė, krepšinio klubas „Lietkabelis“ ir VšĮ „Aukštaitijos krepšinio mokykla“. Sporto centre dirbantys profesionalūs krepšinio treneriai ir jų jaunųjų krepšininkų tėvai nėra informuojami apie artėjančius pokyčius. Manome, kad ši informacija sąmoningai slepiama, pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo <…> principus“, – teigia oficialų laišką Panevėžio miesto merui, Savivaldybės administracijos vadovams, švietimo, mokslo ir sporto viceministrui, Panevėžio politikams išsiuntę Sporto centro ugdytinių tėvai.

Nesupranta, kam keisti

Tarp pasirašiusiųjų – panevėžietis Džeraldas Bilis. Jo sūnus Simonas Bilis– pasaulio plaukimo čempionas, nacionalinis rekordininkas, o jaunėlis Mykolas aukštumų siekia krepšinyje.

„Mažylis jau ketverius metus, nuo 1 klasės sąžiningai lanko krepšinio treniruotes Panevėžio sporto centre. Esame patenkinti tiek jo pasiekimais, tiek sąlygomis, kurios leidžia sportuoti. Mus centre tenkina viskas: nuo sporto bazės iki treniruočių mokesčio“, – teigia Dž. Bilis.

Už sūnaus krepšinio pamokas jis moka 6 eurus per mėnesį. Pasak tėvo, tikėtina, kad sporto šaką perkėlus į naują, privačią įstaigą, kaina ims kilti – iš Savivaldybės ar valstybės biudžeto išlaikomas sektorius, anot jo, visada pigesnis.

„Kiek domėjausi, tai į privačios mokyklos treniruotes be 20 eurų per mėnesį vaiko neišleisi“, – nuogąstauja Dž. Bilis.

Mato finansinius išskaičiavimus

Į Savivaldybę ir ministeriją kreipęsi jaunųjų miesto krepšininkų tėvai būgštauja, jog jų vaikus treniruoti gali perimti, anot rašto autorių, teismų maratone besisukantis „Lietkabelio“ klubas bei neseniai į Panevėžį atėjusi Aukštaitijos krepšinio mokykla.

„Moksleivių krepšinio lygoje dalyvauja 14 Panevėžio sporto centro krepšinio komandų, o VšĮ „Aukštaitijos krepšinio mokykla“ turi tik 2 dalyvaujančias komandas. Tai rodo, kad Sporto centre dirba geriausių rezultatų pasiekiantys, kvalifikuoti treneriai <…>. Norime pabrėžti, kad per kelerius pastaruosius metus nemažai vaikų perėjo iš minėtos mokyklos į Sporto centrą dėl netinkamo požiūrio į krepšinį bei žemo meistriškumo lygio“, – teigiama tėvų rašte.

Jie pabrėžia prieštaraujantys tokiems abejotiniems pokyčiams ir įtaria, kad nauja įstaiga kuriama labiausiai siekiant finansinės naudos.

Startas planuojamas rudenį

Nors raštas jau pasiekė miesto Savivaldybę, tėvai ir toliau renka parašus, kad jos užmojis sunaikinti krepšinį Sporto centre nebūtų įgyvendintas.

Kilus ažiotažui, Savivaldybė pirmadienį sušaukė pasitarimą Sporto centre su jo vadovais bei krepšinio treneriais.

„Niekas jaunųjų krepšininkų Aukštaitijos krepšinio mokyklai iš Sporto centro neatiduoda – apie tą mokyklą čia iš viso nekalbama. Nėra dar kol kas ir jokios naujos viešosios įstaigos“, – aistras gesinti bandė Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis.

Vis dėlto nauja įstaiga – ne pasipiktinusių tėvų fantazija. Netgi planuojama, kad ji galėtų pradėti veikti nuo spalio. Yra parengtas tokios reorganizacijos planas. Pagal jį, naujoji įstaiga perimtų visus Sporto centro trenerius ir jų ugdytinius bei dar plėstųsi. J. Jasiukaitis tvirtino, jog tokios organizacijos dalininke bus pati miesto Savivaldybė. Visgi vedėjas prasitarė, jog antruoju dalininku ateityje galėtų būti ir krepšinio klubas „Lietkabelis“.

„Kaip 2018 m. futbolą perėmė Futbolo akademija, taip ir šiuo atveju bus panašus darinys sustiprinti krepšinio sporto šakai Panevėžyje. Diskusijų buvo ir dėl futbolo atidavimo privačiam sektoriui, bet pasiteisino – sportuojančių vaikų tik padaugėjo“, – tvirtina vedėjas.

Viešoji įstaiga Panevėžio futbolo akademija įkurta 2007-aisiais, 2017-aisiais ji pakeitė pavadinimą ir tapo Futbolo akademija „Panevėžys“. Jos dalininkai yra du: miesto Savivaldybė ir futbolo klubas „Panevėžys“. Mokestis už jaunųjų futbolininkų treniruotes siekia 10 eurų per mėnesį.

Pirmadienį Sporto centro treneriai J. Jasiukaitį užpylė klausimais dėl savo darbo garantijų ir sąlygų. Šis kartojo, kad sąmyšį sukėlė tik nežinojimas.

Sporto skyriaus vedėjas aiškina, esą Savivaldybės administracija neskubėjo viešinti planų, nes pati dar iki galo šio sumanymo nėra išanalizavusi ir pateikusi tvirtinti miesto Tarybai. Pastarajai projektą dėl naujos įstaigos steigimo planuojama teikti birželį.

Argumentas – meilė krepšiniui

„Manome, kad atskyrus krepšinį mieste, jis sulauks daugiau dėmesio. Juk tai prioritetinė sporto šaka Lietuvoje – reikia kelti jos lygį Panevėžyje. Viešoji įstaiga turės daugiau galimybių dalyvauti projektinėse veiklose, gauti iš jų finansavimą“, – įtikinėjo Sporto skyriaus vedėjas.

J. Jasiukaitis ramina, jog įkūrus naują įstaigą mokestis už jaunųjų krepšininkų ugdymą nesikeis bent jau pradžioje – Savivaldybė, kaip dalininkė, tą pati kontroliuos. Kas bus vėliau, pasak Sporto skyriaus vedėjo, kaip ir biudžetinėse įstaigose, priklausys nuo šalies ekonominių sąlygų.

Nors Savivaldybės planas – įkurti jauniesiems krepšininkams naują įstaigą, tačiau treniruotės ir toliau vyktų tose pačiose miesto išlaikomose sporto salėse, kurios veikia ir dabar, o jos administracija įsikurtų to paties Sporto centro žinioje esančiuose Aukštaitijos sporto rūmuose.

Savivaldybės atstovas tikina, kad pereiti į naująją viešąją įstaigą bus pakviesti visi 8 šiuo metu Sporto centre dirbantys krepšinio treneriai. Jiems pažadėta nekeisti darbo sąlygų.

Laukia veiksmų

Tris jaunųjų krepšininkų grupes su 55 vaikais Sporto centre treniruojantis Tadas Mykolaitis teigė dar svarstantis dėl pasiūlymo pereiti į naujai kuriamą įstaigą ir apsispręsti ruošiasi, kai šis projektas bus pradėtas rimčiau įgyvendinti.

„Aš nei už, nei prieš – tiesiog trūko informacijos, kas čia bus. Buvome supažindinti su idėja, dabar lauksime konkretesnių veiksmų“, – sako treneris.

Pasak T. Mykolaičio, jei nauja įstaiga pritrauktų daugiau sportininkų, masiškumas leistų siekti aukštesnio meistriškumo krepšinyje – dar plačiau rinktis iš talentingų vaikų.

Nors ir dabar jo komandoms krepšinio aikštelėje gerai sekasi – T. Mykolaičio auklėtiniai žaidžia Lietuvos moksleivių krepšinio lygos aukščiausiame divizione.

„Anksčiau ar vėliau tai turėjo nutikti – krepšinis Lietuvoje vis labiau pereina į privačias rankas, o jos suinteresuotos siekti kuo geresnių rezultatų“, – svarsto treneris.

Akmenį į savo daržą

Panevėžio sporto centro direktorius Saulius Raziūnas teigė, kad 275 krepšininkus naujai planuojamai įstaigai perdavęs centras nenukraujuos. Priešingai, pasak vadovo, atsiskyrusiam krepšiniui Panevėžyje taip bus geriau.

„Jei krepšiniui bus daugiau dėmesio, tik geriau. Mūsų centre yra 16 sporto šakų, ugdymo trūkumų per tokią gausą tikrai atsirastų. Krepšinis – antroji šalies religija, bet Panevėžys šiuo atžvilgiu vis dar neturi kuo labai pasigirti – šalies rinktinėje nėra mūsų kraštiečių“, – akmenį į savo daržą meta Sporto centro direktorius.

S. Raziūnas tikina, jog nauja įstaiga krepšininkams būtų žingsnis į priekį.

Migruoja iš vienos į kitą

Dešimt metų Panevėžyje veikiančios privačios Aukštaitijos krepšinio mokyklos treneris ir vadovas Remigijus Kuodis „Sekundę“ patikino nieko nežinantis apie steigiamą naują krepšinio įstaigą mieste ir tariamą savo organizacijos vaidmenį ją kuriant.

„Mačiau tą raštą, kai kurias eilutes galima pavadinti net šmeižtu. Mūsų vaikai į Sporto centrą išeina taip pat kaip pastarojo pereina pas mus. Tai natūrali migracija – vaikai dažnai keičia ne tik mokyklas, bet ir pomėgius“, – sako R. Kuodis.

Jo mokykloje šiuo metu 600 ugdytinių, tarp jų ir ikimokyklinio amžiaus.

„Taip, turime finansinių sunkumų. Bet kas jų išvengė per šitą karantiną?“ – klausia viešosios įstaigos vadovas.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų