Atėjus pavasariui, daugelis susirūpina kūno linijomis. Šturmuojamos ne tik sporto salės – ryžtamasi net imtis griežčiausių dietų. Bet nors po savaitės badmiriavimo vienais grikiais ar kopūstiene drabužiai dailiau nugula ant kūno, ėmus maitintis įprastai nepageidaujami kilogramai ir vėl sugrįžta. O kai kada dar su kaupu.
Gyvenimo būdas, o ne dieta
Sveikos mitybos konsultantė-specialistė bei asmeninė trenerė Indrė Trusovė įspėja: alinamos dietos gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Jeigu norime ne tik dailių kūno formų, bet ir pamiršti, kas yra virškinimo sutrikimai, nusilpęs imunitetas, mieguistumas, energijos stoka, silpnumas, turėtume maitintis sveikai ir subalansuotai.
Didžiausia antsvorio atsikratyti trokštančių žmonių klaida – rezultato tikimasi labai greitai. Sveika mityba tuo ir skiriasi, jog rezultatai pasiekiami palaipsniui, bet užtikrintai.
Pasak mitybos konsultantės, klaidinga manyti, kad nuo rytdienos pradėsite valgyti tik virtą vištieną ir brokolius bei žiemą maudysitės jūroje – vargu ar taip ištrauksite vos kelias dienas. Norint ilgalaikių pokyčių, reikia kiekvieną naują ir gerą įprotį įtvirtinti. O galima pradėti kad ir nuo vandens, kuris yra pagrindinis sveiko gyvenimo šaltinis. Kai kasdien be vargo išgersite reikiamą kiekį vandens, galima bus pereiti prie kitų įpročių. Pavyzdžiui, maitintis penkis kartus per dieną – trys pagrindiniai patiekalai bei du užkandžiai, nepamirštant, kad ryte geriausia rinktis angliavandenius, o po pietų – baltyminį maistą.
„Gyvenimo būdo pokyčiai, kad ir kokie jie būtų, ypač jeigu jie susiję su sveikata, mityba, nėra sprintas. Atvirkščiai – tai maratonas, – sako I. Trusovė. – Tai turi būti viso gyvenimo darbas – per dieną niekas neįvyks. O populiarios dietos – tik laikinas dalykas, nes grįžus prie įprastinės mitybos, svoris vėl užauga. Turi būti tęstinumas.“
Pradėjusi sveikai maitintis, Indrė atsikratė 15 kilogramų, o svarbiausia – dingo ją kankinę sveikatos negalavimai, grįžo gera nuotaika. L. Marcinkevičienės nuotrauka
Iš naujo pamilo save
I. Trusovės teigimu, sveika mityba – tai ne dietos laikymasis: ji turi tapti gyvenimo būdu. O tai reiškia, kad tinkamiems įpročiams išsiugdyti prireiks nemažai laiko – per pirmąjį mėnesį susiformuoja tik pagrindiniai žingsneliai sveikos mitybos link.
Pati Indrė jau kiek daugiau nei aštuoneri metai gyvena sveikai. Nors, pripažįsta, kelias į išsvajotąjį kūną, gerą savijautą ir nuotaiką buvo vingiuotas, pilnas klaidų ir nevykusių idėjų. Savęs ir savo įpročių keitimas pasirodė esąs vienas sunkiausių uždavinių. Visgi, kad ir kaip buvo sunku, niekuomet neturėjo noro mesti, nes žinojo, dėl ko visa tai daro.
Sveikos mitybos specialistė atviravo, kad nors nuo vaikystės ji buvo aktyvi mergina, buvusi šokėja, sulaukus aštuoniolikos pradėjo augti svoris. O kartu su juo atsirado ir negalavimų: cistos gimdoje, skrandžio, žarnyno bei odos problemų. Šiuos sveikatos sutrikimus lydėjo nemiga ir net depresija. Gydytojai siūlė operacijas, gydymą stipriais vaistais.
„Kartą po pasivaikščiojimo su šunimi lipant į penktą aukštą pusiaukelėje teko sustoti pailsėti, –Indrė prisimena, kaip smarkiai ją tas išgąsdino. – Susimąsčiau, kad jeigu dabar, kai man tik 23-eji, reikia sustoti, kas bus vėliau?“
Nuo šio savotiško lūžio taško prasidėjo merginos kelionė link sveikesnio gyvenimo. Ji ėmėsi ieškoti informacijos, ką daranti ne taip.
I. Trusovė džiaugiasi, kad pats likimas ją suvedė su netradicinės medicinos šalininke, kuri propagavo gydomąjį badavimą, vegetarizmą. Būtent ši moteris pakeitė Indrės požiūrį ir supratimą apie sveiką gyvenseną 180 laipsnių taip paskatindama domėtis ir gilintis į tai, kokią reikšmę žmogaus gyvenimui ir savijautai turi tai, ką dedame į burną.
Kaip juokauja I. Trusovė, nuo tada ji yra amžina studentė, nuolat turtinanti savo žinių bagažą.
Kad šis kelias yra teisingas, moteris pajuto jau po kelių mėnesių. Pradėjus maitintis sveikai, I. Trusovė numetė apie 15 kilogramų, susitvarkė virškinimas, dingo cistos, išnyko gastritas bei skrandžio skausmai, tuštinimosi problemos. O svarbiausia, vėl grįžo gera nuotaika ir savijauta.
„Tiek pamilau tą lengvumo jausmą ir gerą savijautą, kad kaskart turėdama galimybę suvalgyti ar išgerti, nuo ko bus negera, susimąstau, ar tikrai noriu to blogo jausmo, – prisipažįsta sveikos mitybos konsultantė. – Nebūtina padauginti alkoholio – nuo maisto būna lygiai tokios pat pagirios. Lygiai taip pat bloga, silpna, sukasi ar skauda galva, norisi griūti atgal į lovą. Organizmas iš karto siunčia signalus.“
Viskas įmanoma
Sveika ir subalansuota mityba, pasak I. Trusovės, padeda atsikratyti sveikatos bėdų, nepageidaujamų kilogramų bei depresijos ir nemeilės sau. Gaila, žmonės nesiryžta keisti savo įpročių. Dažniausiai manoma, kad pradėjus sveikai gyventi reikės daug ko atsisakyti. Tai labai gąsdina, nes maistais yra vienas iš gyvenimo malonumų – nors taip ir neturėtų būti.
Tačiau net ir pradėjus gyventi sveikai atsisakyti nieko nereikia. Tiesiog bandyti ieškoti sveikesnių alternatyvų, pataria Indrė. Pavyzdžiui, tas pats karbonadas gali būti daromas ne iš kiaulienos, o vištienos, apibarstytas ne į įprastais džiūvėsėliais, o avižų miltais arba sezamų sėklomis. Ir kepti reikėtų ne aliejuje, o ghi svieste. Patiekalas mažai kuo skirsis nuo tradicinio karbonado, bet bus gerokai sveikesnis.
„Tam tikrus produktus pakeitus kitais, gausime beveik tą patį, – patikina mitybos specialistė. – Didžiausia klaida – manyti, kad sveikas maistas yra neskanus. O yra atvirkščiai!“
Tiesa, bent jau iš pradžių, sutinka I. Trusovė, reikia pasukti galvą ir paieškoti, kuo būtų galima pakeisti mums įprastus produktus sveikesniais. O sveikas valgis, pasak mitybos konsultantės, yra tas, kuris neturi sudėties etikečių: tai daržovės, vaisiai, mėsa, žuvis, įvairios kruopos, riešutai ir sėklos. Reikia stengtis maistą gaminti tik namuose, jį skaninti natūraliomis prieskoninėmis žolelėmis iš močiutės daržo.
„Taip maitinantis galima ne tik atsikratyti nepageidaujamo svorio, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tereikia išdrįsti keisti savo įpročius“, – drąsina I. Trusovė.