-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Artėjant Angelų sargų dienai, jauna pareigūnė Raimonda Pintukaitė „Panevėžio balso“ žurnalistus į pokalbį pasikvietė savo įprastoje darbo vietoje – Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, Senamiesčio gatvėje. Čia patrulių būrio vadė per pietus atskubėjo tiesiai iš gydytojo kabineto kosėdama ir sloguodama. Tačiau argi gali rudeniška liga paguldyti kietą policininkę, kurios neįveikė penkeri metai patruliavimo gatvėse?
„Visko buvo: ir lūžių, ir kraujo. Niekada nebūna vienodų situacijų – nors joms ruošiesi, turi ir taktikos žinių, ir šaudymo gebėjimų, bet niekada iki galo nežinai, ko iš tiesų laukti. Bet man patinka adrenalinas, kai jis užplūsta, dingsta baimė ir padarai viską, ką privalai“, – apie pavojingą patrulių tarnybą kalbą pradėjo R. Pintukaitė ir prisiminė ne vieną atvejį Lietuvoje, kai į pagalbą atskubėjęs pareigūnas pats tapo įvykio auka.
Pati panevėžietė taip pat ne kartą buvo ant nelaimės slenksčio. Prieš keletą metų vejantis iš policijos automobilio pabėgusį sulaikytąjį pareigūnei trūko kelio raištis. Tąkart prireikė operacijos bei ilgokos reabilitacijos kojai pagyti. O pats baisiausias momentas jos karjeroje, kai naktį gaudydama vagį vos nepakliuvo ant peilio ašmenų.
„Atsimenu, buvo tamsu, įginiau nusikaltėlį į aklagatvį ir panaudojusi veiksmus jį sučiupau. Tuo metu lyg ir pastebėjau, kad sužėravo peilis. Bet kad jis buvo ir panaudotas, supratau, pamačiusi savo perpjautą liemenę“, – prisiminė Raimonda.
R. Pintukaitė, be darbo, daug laiko skiria sportui, be jos nepraeina nė vienos sportinės policijos varžybos.
Pareigūnė tik guodžiasi, kad moterims patruliuoti iš dalies lengviau nei vyrams. Nusikaltėliams esą vis dar užtenka džentelmeniškumo paklusti dailiosios lyties policininkėms, retas išdrįsta joms prieštarauti ir stengiasi išlaikyti pagarbą.
Tačiau pačiai R. Pintukaitei policijoje lyčių skirtumų nėra. Pasak patrulių vadės, čia ne vieta demonstruoti moteriškumą, seksualumą ar drabužių madas. Taip pat jautrumą ir skausmą tenka slėpti giliai širdyje.
„Esu gano tvirto charakterio – tikiu, kad kas mūsų nenužudo, padaro stipresnius“, – sako Raimonda.
Tokia ji buvo visada. Gal todėl nuo vaikystės svajojo apie ateitį tik policijoje. Čia dirbo ne vienas panevėžietės giminaitis, kurių istorijos mergaitę itin žavėdavo.
Todėl gavusi brandos atestatą iš karto stojo į Lietuvos policijos mokyklą. Čia ją atlydėjo ir labai palaikė brolis, nors paties profesija visiškai nesusijusi su teisėsauga.
O tėvams, pasak pašnekovės, liko tik susitaikyti su dukros sprendimu. Juos atžala ir dabar saugo nuo žinių apie pavojingą tarnybą, nepaisant, kad pareigūnės artimieji jau nuo vaikystės buvo pripratę prie jos ekstremalių nuotykių. Nutrūktgalvę tėvai rasdavo tai ant krepšinio stulpo užsilipusią, tai dar kur įlindusią.
„Nemėgstu namuose kalbėti apie savo darbą, nepasakoju, kas blogo nutiko. Uždarau duris ir viską palieku komisariate“, – teigė R. Pintukaitė.
Jau metai R. Pintukaitės darbo sąlygos nebėra tokios pavojingos. Dabar ji eina patrulių kuopos būrio vado pareigas ir daugiausia laiko leidžia kabinete vadovaudama kitų policininkų darbui.
„Patrulių kuopą sudaro du būriai. Mano komanda vyksta į sudėtingesnius įvykius. Vadovas privalo suplanuoti patrulių veiklas, nustatyti karštąsias vietas savo teritorijoje, kur registruojama daugiausia nusikalstamų veikų“, – apie gautas naujausias pareigas aiškino Raimonda.
Panevėžietė džiaugiasi, kad jos karjera policijoje nestovi vietoje. Šioje tarnyboje ji devynerius metus. Po penkerių darbo metų pareigūnė tapo kelių policijos specialiste, o vėliau sulaukė pasiūlymo dalyvauti konkurse dėl būrio vado vietos.
Neslopsta ir Raimondos noras mokytis. Baigusi policijos mokyklą, ji įstojo į Mykolo Romerio universitetą studijuoti viešojo saugumo specialybės. Šiais metais turėtų gauti ir magistrantūros diplomą.
„Dabar rašau baigiamąjį magistrantūros darbą apie smurtą artimoje aplinkoje“, – sakė pareigūnė.
Anot jos, tokios nusikalstamos veikos Panevėžyje ir Lietuvoje vis dar pačios dažniausios ir sunkiai įveikiamos.
O jų pagrindinė priežastis, pasak pašnekovės, alkoholis. Nors Lietuvos valdžia kiek įmanydama kovoja su šia blogybe, tik dėl jos griūva šeimos ir keliuose vyksta baisiausios avarijos.
Kolegos patrulių kuopos būrio vadę apibūdina kaip itin aktyvią merginą.
Savo šeimos R. Pintukaitė dar nesukūrusi, gyvena su tėvais. Mergina juokauja tvirtai žinanti, kad su ja gali gyventi tik toks pat stiprus vyras. Be to, jam reikėtų priprasti prie moteriškumą po uniforma paslėpusios policininkės.
Paklausta, ar nepasigenda madingų drabužių, papuošalų, ryškesnio makiažo, kai pareigūnams keliami tokie griežti išvaizdos reikalavimai, R. Pintukaitė nusijuokia visai nepasiilgstanti sijono. Šį iš policininkių atėmė ką tik naują ir brangią uniformą sukūrę dizaineriai.
Paprastai apsirengusio pareigūno, Raimondos pastebėjimu, beveik neįmanoma atpažinti. Kitą kartą gatvėje susitikę kolegos esą net nepasisveikina – su džinsais ir marškinėliais jie atrodo visiškai kitaip.
R. Pintukaitės pavaldiniai tikriausiai irgi nustebtų, pamatę savo vadę be uniformos. Ši slepia itin sportišką kūną. Raimonda daug laiko skiria sportui treniruoklių salėje ir netgi ketina kada nors lipti į sceną dalyvauti varžybose.
„Mums pavyzdys – policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. Jis sėkmingai dalyvauja kultūrizmo varžybose. Yra ir daugiau pareigūnų, kurie aktyviai sportuoja“, – teigė pašnekovė.
O policijoje sportuoti, anot jos, sudarytos visos galimybės. Savo fizines jėgas pareigūnai gali ugdyti komisariato salėje. Čia ir rasi dažnai su štangomis ir svarmenimis plušančią vadę. Ji taip pat treniruojasi sporto klube.
R. Pintukaitės gyvenime visada daug judėjimo. Mokykliniais metais ji buvo aktyvi plaukikė, bet šį sportą apleido.
„Jau nemažai metų nebeplaukau. Po skaudžios nelaimės mano gyvenime nebegrįžau į šitą veiklą“, – užsiminė, bet tęsti šios istorijos nepanoro Raimonda.
Tačiau pareigūnė mielai dalyvauja policijos plaukimo varžybose, kur yra nepralenkiama, taip pat pasivaržo tinklinio aikštelėje. Pareigūnai organizuoja daug įvairių renginių ir švenčių.
Praėjusią savaitę jie turėjo nemažai veiklos minint Policijos dieną. Renginių maratonas prasidėjo nuo šv. Mišių už sunkiai tarnybai pasiaukojusius policininkus, vėliau apdovanoti geriausi šiais metais pareigūnai.
Padėką už nepriekaištingą tarnybą pelnė ir R. Pintukaitė. Pareigūnė džiaugiasi, kad vertinamos jos pastangos saugant Panevėžį nuo įvairiausio plauko nusikaltėlių. Šiam darbui ji tikina pasiruošusi atsikelti net vidury nakties ir eiti į gatvę.
Apie policiją panevėžietė Raimonda svajojo nuo vaikystės.
„Niekada nesigailėjau pasirinkusi policiją ir neiškeisčiau jos į kitą profesiją. Man labai patinka šitas darbas, domiuosi juo, bet kokiu paros metus galiu padėti savo kolegoms, jei jiems prireikia kažką išspręsti“, – sako R. Pintukaitė.
Policija ją daug ko ir pačią išmokė. Mačiusi įvairiausių situacijų, Raimonda suprato, kad bet kokiai problemai užklupus nereikia įsileisti į galvą sumaišties, būtina išlikti ramiai ir protingai. Apskritai, pašnekovės teigimu, policininkas viską mato ir suvokia kitaip nei eilinis žmogus. Jei pastarajam kažkas atrodo tik juoda arba balta, pareigūnas mato viską, net menkiausią detalę.
O kalbėdama apie visuomenėje jos kolegoms taikomas nekultūringas pravardes, R. Pintukaitė tikino jau seniai į užgauliojimus nebekreipianti dėmesio. Vienas kitas žodis esą užgauna trumpam, bet galiausiai visi žino, kad ištikus nelaimei pagalbos visada ieškoma pas savo miesto angelus sargus.
Komentarai
-
- Ruta
- 23:28 2018.10.01
-
- Aida
- 16:24 2018.10.23
Rodyti visus komentarus (2)Visuomet galvojau, ar yra kokie nors reikalavimai policininkes isvaizdai darbo metu, nes bent jau Panevezyje policininkes atrodo issaukianciai, o nagu ilgumas, kartais atrodo, kaip ji ginkla i ranka paimtu su savo ilgais naguciais….
Sekmes Raimondai , sunkus darbas ..