Nė viena šalies partija atstovauti LGBT nesiveržia. (D. Radlinsko nuotr.)

Vaivorykštės baimė

Vaivorykštės baimė

Homofobinės nuostatos vyrauja net tarp liberalais bei socialdemokratais save laikančių politikų

Sociologų teigimu, maždaug dešimtadalis asmenų yra homoseksualūs. Lietuvoje tai būtų apie 250 tūkst. balsavimo teisę turinčių piliečių. Tačiau nė viena Lietuvos partija atstovauti LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai ir transeksualai) nesiveržia – veikiau priešingai.

Pagal politinių partijų nuostatų LGBT žmonių atžvilgiu indeksą, parengtą Tolerantiško jaunimo asociacijos bendradarbiaujant su „Rosa Luxemburg“ fondu, 2016–2017 m. Seimo nariai pateikė vos dvi LGBT žmonėms palankias teisėkūros iniciatyvas, po kuriomis buvo devynių parlamentarų parašai, ir penkias nepalankias, po kuriomis buvo 60 parašų.

Netgi oficialiai savo programoje pagarbą žmogaus orumui ir visoms šeimoms be išimties deklaruojančio Liberalų sąjūdžio darbai skiriasi nuo žodžių – liberalai LGBT asmenų padėčiai pagerinti atidavė 58,3 proc. palankių balsų ‒ net šiek tiek mažiau nei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija (59,5 proc.). Radikaliausia šiuo klausimu yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 64,9 proc. atiduotų balsų buvo prieš.

Lietuvoje įstatymais apibrėžiamos LGBT teisės labiau primena Rusijos nei Europos Sąjungos valstybės. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus, advokato Vytauto Mizaro teigimu, LGBT asmenims vis dar yra neužtikrinamos universalios teisės – visų pirma, teisės į šeimos gyvenimą bei pagarbą jam. „Valstybė nėra sureguliavusi šeimos partnerystės teisinių santykių, o kol tai nėra padaryta, egzistuoja neteisingumas – tos pačios lyties šeimos neturi šeimos nariams būdingų teisių bei pareigų“, – teigė teisininkas.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos Lietuvos gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raškevičius atkreipė dėmesį į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuris europiniame kontekste yra sunkiai suvokiamas ir akivaizdžiai cenzūrinis, o kuriama stigma prilygsta Rusijoje galiojančiam homoseksualumo propagandą draudžiančiam įstatymui.

Vilioja Vakarai

Net ir egzistuojant formalioms nuostatoms, ginančioms netradicinės seksualinės orientacijos asmenis, trūksta institucinės valios jas įgyvendinti. Baudžiamajame kodekse įtvirtinti straipsniai, draudžiantys neapykantos kurstymą ir neapykantos nusikaltimus, retai kada sulaiko nuo tokių veikų realybėje. „Neapykantą patyrę asmenys vengia apie tai pranešti – nenorima tokiu būdu išduoti savo seksualinės orientacijos, bijoma, kad policijos pareigūnai irgi elgsis homofobiškai“, – kalbėjo T. V. Raškevičius. Šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) nagrinėjama byla „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą“ puikiai iliustruoja sisteminį vangumą tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus. Vyrų skundas EŽTT pasiekė po to, kai nacionaliniai teismai atsisakė nagrinėti neapykantą viešai skatinusius komentarus po feisbuke pasidalinta poros bučinio nuotrauka.

Žmonėms sunku čia siekti laimės, pilnatvės jausmo, tad jie tiesiog išvažiuoja.

Nesutapimai tarp Vakarų valstybėse ir Lietuvoje pripažįstamų LGBT asmenų teisių yra viena iš emigracijos priežasčių. „LGBT yra itin skaudžiai emigracijos paveikta visuomenės grupė, – įsitikinęs T. V. Raškevičius. – Žmonėms sunku čia siekti laimės, pilnatvės jausmo, tad jie tiesiog išvažiuoja“. Net norėdami grįžti į Lietuvą LGBT asmenys gali susidurti su papildomais trukdžiais – kitoje šalyje sudaryta santuoka gimtinėje nepripažįstama, o tai reiškia, kad partneriui ar sutuoktiniui užsieniečiui gauti leidimą gyventi Lietuvoje bus ne taip paprasta. „EŽTT yra aiškiai konstatavęs, kad valstybės gali pažeisti teisę į privataus ir šeimos gyvenimo pagarbą, jeigu šeimos sujungimo kaip pagrindo, suteikiančio leidimą šeimos nariams nuolat gyventi kartu, netaiko tos pačios lyties sutuoktiniui ar partneriui, – teigė V. Mizaras. – Tačiau Lietuva savo įstatymuose nenumatė tokios galimybės tos pačios lyties partneriams.“

Lietuvoje jau kelis kartus šeimos partnerystei įteisinti skirti įstatymų projektai buvo atmesti dar pateikimo stadijose. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat nesiryžo vetuoti įstatymų, kurie diskriminuoja LGBT asmenis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų