Vienas lauke karys

Jų laiko nevaržo vaikai ar sutuoktinis, biuras jiems – antri namai, o darbas – bene svarbiausias prioritetas. Ar iš tiesų vienišiai geidžiamiausi darbuotojai?

Jaunos ir vienišos amerikietės darbe praleidžia 196 valandomis daugiau nei jų ištekėjusios kolegės, rodo prieš kelerius metus Šeimos studijų instituto JAV užsakymu atliktas tyrimas. Tokias išvadas perskaitęs darbdavys turėtų susizgribti ir vienišais darbuotojais užpildyti biurus. Pageidautina, kad jie turėtų reikalingų įgūdžių.

Vienišų žmonių pranašumą darbo rinkoje paneigti gana sunku. Akivaizdu, kad neturintys šeimos, kitų įsipareigojimų asmenys dažniau būna atsidavę karjerai. Taip esą yra todėl, kad darbuotojas ieško, kaip užpildyti trūkstamą socialinės aplinkos erdvę, kurią dažnai žmonės randa šeimoje ar draugų būryje.

„Vienišumas nesumažina noro būti pripažintam ir įvertintam, savęs realizacijos poreikio, – sakė Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis. – Į darbo erdvę vienišiai ateina kaip į socialinio palaikymo, šeimos erdvę. Jei joje jie jaučiasi saugūs – gali dirbti viršvalandžius, ateiti ankščiau, aukoti savo laiką.“

Į darbo erdvę vienišiai ateina kaip į socialinio palaikymo, šeimos erdvę. Jei joje jie jaučiasi saugūs – gali dirbti viršvalandžius, ateiti ankščiau, aukoti savo laiką.

Vis dėlto, jeigu esate vienišas, nebūtinai esate pranašesnis už kitus kolegas. Ypač eidamas į pokalbį dėl darbo. B. Gruževskis mano, kad vienišumas nėra tiesiogiai susijęs su veiksniais, kuriais vadovaujantis asmenys priimami į darbą: „Vienišumo kategorija šiandien labai sunkiai apibrėžiama. 20–30 proc. žmonių gyvena su partneriu, prižiūri atskirą namų ūkį, bet ar jie vieniši, ar ne? Žmogus darbo ieško ir jį randa dėl savo kompetencijų, išsilavinimo, patirties. Trečia, įtakos turi socialiniai aspektai, tokie kaip gyvenamoji vieta ar užsienio kalbų mokėjimas.“ Tai esą kategorijos, kurios neatspindi vienišumo.

Lietuvoje aktualus ir kitas aspektas – darbo rinka yra per maža tam, kad darbdaviai galėtų atmesti potencialius darbuotojus dėl jų šeiminės padėties, teigė vadovų ir specialistų paieškos bendrovės „Indigroup“ vykdomasis partneris Karolis Blaževičius.

„Gerų specialistų rasti ganėtinai sunku, dažnai tenka juos vilioti iš kitų įmonių“, – pripažino pašnekovas. Jam pritarė ir Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė: „Jei darbdavys vadovaujasi stereotipais ir prielaidomis, kad, tarkime, šeimą turintis kandidatas, tikėtina, negalės išvykti darbo reikalais, jis rizikuoja prarasti vertingą ir puikų kandidatą, žinoma, kartu akivaizdžiai bei nepagrįstai jį diskriminuoti.“

O ir paprasta aritmetika jiems nepalanki. Nors vienareikšmiškai laimi prieš šeimas su vaikais ir vienišus tėvus bei mamas, jie neatsilaiko prieš dviejų asmenų, neturinčių atžalų, šeimą. „Šie rinkos dalyviai patikimiausi“, – mano B. Gruževskis. Jo teigimu, esant tokiai šeiminei padėčiai galimas didesnis pakeičiamumas, negu gyvenant vienam, partneriai jaučiasi ekonomiškai ir socialiai saugiau, tarpusavyje dalijasi buities darbus, patiria mažiau streso, neretai atsirandančio dėl eilinio tėvų susirinkimo ar neeilinio gripo protrūkio mokykloje.

Taigi objektyvių duomenų, kad vienišumas yra sėkmingo darbuotojo formulė, specialistai pripažįsta neturintys, tačiau skaičiuoja, kad gyvenimiška patirtis, gebėjimas suderinti šeimą ir karjerą, nė vieno nelaikant prioritetu, bei požiūris į darbą yra daug svarbiau nei vienišumas.