Japonijoje, Tokijo mieste, spalio 22 ir 23 dienomis vyko 10-asis absoliutus pasaulio karatė čempionatas. Jame dalyvavo ir panevėžietė Rūta Brazdžionytė.
Tradicinis čempionatas
Spalio 22 ir 23 d. Tokijuje, Japonijoje, vyko kas ketveri metai rengiamas 10-asis absoliutus pasaulio karatė čempionatas, dar vadinamas karatė olimpiada. Varžybose bus kovojama dėl vyrų ir moterų absoliutaus pasaulio čempiono titulo. Pasaulio karatė organizacija (WKO), jungianti 82 šalis, šias varžybas vykdo pagal karatė kiokušin visiško kontakto taisykles.
Vyrų absoliučioje kategorijoje startavo 53 šalių 129 dalyviai. Norint tapti pasaulio karatė čempionu, reikėjo laimėti 7 kovas (kiekviena kova gali trukti iki 9 min.). Moterų absoliučioje svorio kategorijoje varžėsi 29 dalyvės, buvo ir Lietuvos atstovės, tarp jų – panevėžietė R.Brazdžionytė.
Nusileido šeimininkei
Panevėžietė R.Brazdžionytė, pirmą kartą dalyvavusi tokio rango varžybose, jau pirmoje kovoje turėjo varžytis su labai pajėgia Rusijos sportininke Irina Valijeva, kuri yra viena iš Rusijos rinktinės lyderių.
Fiziniais duomenimis varžovė buvo pajėgesnė. Rusijos atstovė buvo 10 centimetrų aukštesnė ir 5 kilogramais sunkesnė, tačiau panevėžietė tą kompensavo greičiu. Pagrindinis 3 minučių kovos laikas nugalėtojos neišaiškino, tad reikėjo pratęsimo, po jo teisėjai pergalę skyrė jaunajai panevėžietei.
Antrame karatė olimpiados rate R.Brazdžionytei teko dar stipresnė varžovė – turnyro favoritė, Japonijos karatė čempionė Emi Shoguchi. Panevėžio sportininkė su favorite kovojo kaip lygi su lygia, tačiau galutinis teisėjų sprendimas buvo favoritės naudai.
Pralaimėjusi dvikovą R.Braz-džionytė galutinėje olimpiados įskaitoje pasidalino 9–16 vietas. Japonijos sportininkė laimėjo dar tris dvikovas ir tapo turnyro nugalėtoja.
Reikia kantrybės
Panevėžietė R.Brazdžionytė pirmenybėse pasidalino 9–16 vietomis, tačiau, pasak sportininkės trenerio Remigijaus Olšausko, čempionatas suteikė neįkainojamos patirties. „Rūta dar yra jauna sportininkė ir jai tai buvo pirmasis pasaulio čempionatas, o prizininkai ne kartą dalyvavo tokio rango varžybose, kai kurie tituluoti sportininkai šiomis varžybomis jau užbaigė sportinę karjerą. Varžybos mums suteikė patirties, todėl galimybė po dvejų metų siekti apdovanojimų yra kantrybės ir sunkaus darbo reikalas“, – sakė treneris.
R.Olšauskas įvertino pasirodymą. „Kaip treneris, esu patenkintas Rūtos kova, nes buvo įveikta pajėgi Rusijos atstovė. Visos dalyvavusios varžovės buvo labai pajėgios“, – teigė treneris.
Pasak jo, pirmenybių organizavimo lygis buvo labai aukštas, viskas vyko sklandžiai.
Prezidentė neužmiršo
Be R.Brazdžionytės, karatė pirmenybėse kovojo dar 11 Lietuvos sportininkų. Sėkmingiausiai iš lietuvių pasirodė Margarita Čiuplytė, ji iškovojo sidabro medalį. Sportininkės nuopelną įvertino ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pasveikino sidabro medalio laimėtoją.
„Tegul aukščiausi laimėjimai būna tvirtas tolesnės Jūsų karjeros pagrindas. Linkiu, kad nuosekliu darbu išugdytas sportinis meistriškumas, kurį parodėte kovodama dėl pergalės, taptų sektinu pavyzdžiu ir kitiems. Džiaugiuosi Jūsų sėkme ir nuoširdžiai linkiu daug ištvermės ateityje siekiant medalių ir garsinant Lietuvą“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.
Kitiems Lietuvos sportininkams sekėsi ne taip gerai. Arčiausiai medalių buvo 4 vietą užėmusi Inga Mikštaitė, 5–8 vietomis pasidalino Rita Pivoriūnaitė. Mindaugas Pavilionis, Darius Gudauskas, Dmitrijus Aleksandrovas, Eimantė Leliukaitė dalijosi 17–32 vietas, o Andžejus Milevskis, Donatas Imbras ir Orestas Procas su konkurentais dalijosi 33–64 vietomis.
Vaidas KAZLAUSKAS, Sekunde.lt
