Nebijo. Panevėžio miesto tarybos narys R. Pankevičius žino, jog skandalingi pareiškimai apie žydus jam gali kainuoti narystę TS-LKD partijoje, tačiau tvirtina, kad teisybė už ją brangesnė.
Panevėžio taryboje esančiam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariui Raimundui Pankevičiui skandalingas pareiškimas apie žydų labdaros fondą „Džoint“ ir kalbos apie „komfortabiliai“ iš Lietuvos emigravusius žydus gali kainuoti narystę partijoje.
TS-LKD politikos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas oficialiai pareiškė, kad partija kategoriškai smerkia R. Pankevičiaus antisemitinį išpuolį ir mano, kad jo autoriui ne vieta partijoje.
Pasak A. Anušausko, partija per pastaruosius metus ypač stengėsi gerinti santykius su žydų bendruomene, išsprendė jų turto kompensavimo klausimą – pasiūlė ilgai lauktą įstatymą. R. Pankevičiaus išpuolis jiems esą buvo visiškai netikėtas.
“Partija kategoriškai tai smerkia“, – sakė jis.
A. Anušausko teigimu, puoselėdama konstitucines ir demokratines vertybes bei jas įgyvendindama TS-LKD negali leisti būti partijoje žmogui, kuris savo kalbomis prisidėjo prie tautinės nesantaikos ir piliečių tarpusavio nepasitikėjimo kurstymo.
Politikos komiteto pirmininkas, paklaustas, ar R. Pankevičiaus tolesnės narystės partijoje klausimą jau svarstė partijos priežiūros komitetas, atsakė, kad dar ne.
“TS-LKD Panevėžio skyrius irgi gali priimti atitinkamus sprendimus. Tiesą sakant, jis turėjo labai aiškiai išreikšti savo poziciją“, – mano konservatorius.
A. Anušauskui nelabai suprantama, kodėl partiečiai Panevėžyje tyli. Pasak pašnekovo, kolegos pareiškimai prasilenkia ne tik su politiniu korektiškumu, bet ir apskritai su istoriniu teisingumu.
Priežiūros komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras apie skandalingąjį kolegos pareiškimą dar nieko nežinojo.
“Kai tik gausime informaciją arba skundą, iš karto reaguosime“, – patikino jis.
Nenori eskaluoti nemalonios temos
TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininko Maurikijaus Grėbliūno teigimu, visiems amą atėmusį R. Pankevičiaus pareiškimą jie apsvarstė iš karto po Tarybos posėdžio.
“Mes paprašėme paaiškinti, kokius motyvus jis turėjo taip kalbėti. Jis pažadėjo pateikti paaiškinimus. Tad laukiame“, – „Sekundei“ teigė skyriaus pirmininkas.
Paklaustas, kodėl skyrius nesuskubo oficialiai pareikšti savo nuomonės, jis atsakė, kad kolegos pareiškimas buvo tarsi griaustinis iš giedro dangaus. Savo pasisakymo su partijos kolegomis jis nederino.
M. Grėbliūno teigimu, R. Pankevičiaus pareiškimas apskritai „buvo ne į temą“.
“Mes, kaip ir visi Tarybos nariai, buvome sutrikę“, – tvirtino jis.
Skyrius neskubėjo viešai reikšti savo nuomonės ir todėl, kad nenorėjo dar labiau eskaluoti kolegos akibrokšto, jį M. Grėbliūnas vadina nesusipratimu.
Keršto netrokšta
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad R. Pankevičiaus pareiškimą miesto Taryboje ketina aptarti su Lietuvos žydų bendruomenės vadovybe rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido aukų dienos renginyje.
Kaip tvirtino bendruomenės pirmininkas, jį labai šokiravo R. Pankevičiaus kalbos, tačiau, pasak G. Kofmano, žydai neturi bausti politiko už jo pažiūras. Jie viliasi, kad ne kartą įvairiems projektams, susijusiems su žydų atminimo įamžinimu, prieštaravusiam TS-LKD nariui pavyks įrodyti, kad jis klysta.
G. Kofmano teigimu, jis R. Pankevičiui siūlė pirmiausia susipažinti su istorija, pasėdėti archyvuose, o paskui kalbėti.
“Nei jo partija, nei miesto Taryba nepritarė jo nuomonei. Jis neišreiškė visos Lietuvos gyventojų nuomonės. Tiesiog R. Pankevičiaus rasistinis požiūris į gyvenimą“, – kalbėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas.
G. Kofmanui susidarė įspūdis, kad R. Pankevičius sau norėjo pakelti uodegą, nes pats Panevėžiui nieko gero nepadarė.
Sava teisybė svarbiau už partiją
R. Pankevičius nemano pasikarščiavęs ir nesigaili dėl savo pareiškimo.
“Neatsisakau nei vieno žodžio, nei vieno kablelio“, – „Sekundei“ sakė jis.
Paklaustas, ar nesijaudina, kad tai jam kainuos narystę partijoje, politikas atsakė, kad partija jam svarbi ir brangi, bet teisybė dar svarbesnė ir brangesnė.
“Per daug nukentėjo mano giminės, draugai, pažįstami. 1973 metais KGB žudė mano draugus. Apie žydus kalbos nėra. Žydai mano draugai. Aš apie juos nekalbėjau. Kalbėjau apie konkrečius asmenis“, – teigė Tarybos narys.
Stengėsi dėl tremtinių?
“Sekundė“ jau rašė, kad miesto Tarybai svarstant žydų bendruomenės prašymą J. Zikaro gatvėje pastatyti stelą, įamžinančią jų labdaros fondo „Džoint“ veiklą, R. Pankevičius pareiškė nematąs labdaringos fondo veiklos.
Politikas dėstė, kad šiam fondui tarpininkaujant Panevėžyje veikęs žydų liaudies bankas už palūkanas suteikdavo savo tautiečiams paskolas statytis namus.
R. Pankevičiui nepatiko tai, kad esą 1923 metais Panevėžio savivaldybė bankui už dyką skyrė 40 sklypų namams statyti, bet buvo pastatyta tik 10 namų.
Politikas norėjo sužinoti, kur dingo naujakuriams, tarp jų buvo ir pasiturinčių lietuvių, skirti likę sklypai. Jis retoriškai klausė, ar dovanota žemė nebuvo parduodama.
R. Pankevičius samprotavo, kad minėtos labdaringos organizacijos komitetas glaudžiai bendradarbiavo su sovietų slaptąja policija NKVD.
Anot jo, 1940-aisiais „Džoint“ padėjo Lenkijos žydams pabėgti iš Lietuvos. NKVD nurodymu esą sovietų firma „Inturist“ organizavo masinį žydų išvykimą į Vakarus.
“Iš Lietuvos traukinys vyko į Odesą, paskui – į Turkiją, tada per Trans Sibiro magistralę į Japoniją. Žydai važiavo komfortabiliai. Vienintelis nepatogumas buvo, kad už kiekvieną 100 kg bagažą reikėjo sumokėti 10 litų. Jau greitai ta pačia vėže lietuviai mirtininkų ešalonuose važiavo į tremtį“, – dėstė jis.
G. Kofmanas tuomet pareiškė, kad R. Pankevičiaus kalbos laužtos iš piršto ir neatitinka tikrovės.
R. Pankevičius patvirtino, jog tokiu išsišokimu siekė sukelti skandalą, kad atkreiptų šalies valdžios dėmesį į ietuvos tremtinius.
R. Pankevičius teigė turintis keturiasdešimties Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą pasirašiusių signatarų viešą kreipimąsi ir asmeniškai išreiškė reikalavimą pirmiausia Lukiškių aikštėje pastatyti paminklą visų laikų Lietuvos tremtiniams, o tik paskui spręsti apie kitų įvykių įamžinimą.
Politikui apskritai nesuprantama miesto Tarybos skuba pritarti žydų prašymui neišsiaiškinus, kur dingo tie 30 sklypų.
Inga SMALSKIENĖ
