Vasario pabaigoje Vyriausybei žydai pateikė detalų ir
jau kelintą kartą patikslintą sąrašą, kuriame nurodyta, kokį nekilnojamąjį turtą
jie pageidauja susigrąžinti. Viešai paskelbtame sąraše – 26 objektai, kuriuos
žydų bendruomenės norėtų susigrąžinti Panevėžyje ir Panevėžio rajone. Pasak
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus, panevėžiečiai
neturėtų dėl ko nerimauti, nes tai, kas nurodyta dokumente, – tik dalis
Panevėžio žydams priklausančio turto, išties jo yra daug daugiau, tačiau pastatų
paveldėtojai kol kas negali į jį pretenduoti, nes nėra Lietuvos piliečiai.
Aukščiausiuose valdžios sluoksniuose jau svarstoma apie galimybę keisti Pilietybės įstatymą, kad teisę vadintis Lietuvos piliečiais įgautų ir Lietuvoje gimę bei gyvenę žydai, vadinami litvakais.
Pilietybė litvakams atvertų kelią į nuosavybės grąžinimą. Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė pripažino, jog komitetas oficialaus prašymo keisti Pilietybės įstatymą dar negavo. “Gandų nesvarstysime, nebent prezidentas iš Izraelio parvežė ofiacialų žydų prašymą”,- sakė Seimo narė. Valdas Adamkus, lankydamasis Izraelyje, lyg ir buvo užsiminęs apie galimybę litvakams tapti Lietuvos piliečiais, tačiau grįžęs persigalvojo. Jo patarėja teisės klausimams Toma Birmontienė “Sekundei” sakė, jog įstatymų leidyba ir tobulinimas – Seimo prerogatyva.
Panevėžio žydų bendruomenė apie nekilnojamąjį turtą, priklausantį žydams, į kalbas nesileidžia. Jų nuomone, viešai paskelbtas grąžintinų objektų sąrašas – tik visuomenės kiršinimas, gresiantis net žydų pogromais.
Sąraše – švietimo ir medicinos įstaigos
Šių metų rudenį turi būti pradėtas grąžinti žydų bendruomenei prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausęs nekilnojamasis turtas. Žydai gali tikėtis atgauti pastatus, kuriuose veikė maldos namai, mokyklos, darželiai, ligoninės. Vyriausybė neketina atiduoti tų pastatų, kuriuose veikė žydų bankai, tačiau ir šie objektai įtraukti į pageidaujamų atsiimti sąrašą.
Panevėžio žydų bendruomenė pretenduoja į Apygardos teismo, Suaugusiųjų mokymo centro, autobusų stoties, Infekcinės ligoninės, Laisvės a. esančios centrinės vaistinės, Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejaus bei kitus prieš karą bendruomenei priklausiusius pastatus, kurių vertė – apie 30 mln. litų.
Pasiimtų pinigais
Miesto žydų bendruomenės vadovas Genadijus Kofmanas dabar išvykęs į Ameriką. Suaugusiųjų mokymo centre esančiose draugijos patalpose sutiktas bendruomenės atstovas apie nekilnojamojo turto grąžinimo žydams klausimus nebuvo linkęs kalbėti. “Tai labai skaudus klausimas. Nenoriu šios temos eskaluoti”,- teigė nepanoręs savo pavardės sakyti vyriškis. Jis mano, kad dėl žydams priklausančio turto kyla nereikalingos aistros, dirbtinai kuriama konfrontacija. “Eidamas gatve iš karto galiu pasakyti, kuris pastatas priklausė žydams – jų namai turi specialius ženklus. Prieš karą Panevėžio gyventojų didžiąją dalį sudarė žydai. Dabar teliko saujelė. Nenorėčiau kalbėti šia tema. Kartą žydai jau atkentėjo – prieš juos buvo organizuojami pogromai. Bijau, kad pradėjus kalbėti apie žydams priklausantį turtą šie laikai gali pasikartoti”,- mano miesto žydų bendruomenės atstovas. Jo nuomone, tai, kaip bus grąžinami žydams priklausantys pastatai, ne bendruomenės, bet aukštų valdžios institucijų reikalas. “Ar atiduos natūra, ar išmokės pinigines kompensacijas – priimtini abu variantai”,- pastatų atgavimo alternatyvas svarstė vyriškis.
Išvogė žydų sąrašą
Lietuvos žydų bendruomenės vadovą S.Alperavičių papiktino, kad diskretiškai Vyriausybės vadovui Algirdui Brazauskui įteiktas žydams grąžintino turto sąrašas buvo paskelbtas spaudoje. “Viskas daroma tam, kad būtų supriešinta visuomenė”,- įsitikinęs S.Alperavičius. Pasak pirmininko, žydų bendruomenės pateiktą sąrašą dar turi peržiūrėti valdžios institucijos. O panevėžiečiai iš viso neturi pagrindo aikčioti, kad žydai pretenduoja į mieste išlikusius jiems priklausiusius pastatus, nes daug didesnė nekilnojamojo turto dalis į sąrašą neįtraukta, tad tai, ką Vyriausybė turėtų sugrąžinti Panevėžio žydų bendruomenei, – “mizeris”.
Pasak S.Alperavičiaus, paskelbus spaudoje žydams grąžintinų objektų sąrašą, sunerimo žmonės, gyvenantys tuose pastatuose. “Visokių kalbų pasigirsta, netgi apie tai, jog žmonės bus jėga iškraustyti. Noriu atsakingai pareikšti: turtas bus grąžinamas vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Jeigu pastatai renovuoti daugiau nei 50 proc., apie jų atidavimą nėra nė kalbos. Žydai negali pretenduoti ir į žemę. Žydai, kurie nėra Lietuvos piliečiai, negali pretenduoti į jiems priklausantį turtą”,- teigė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.
Jis mano, kad triukšmas dėl žydų turto dirbtinai eskaluojamas. Norėdamas to išvengti, bendruomenės vadovas rengia specialų pareiškimą, jis artimiausiu metu turėtų pasirodyti žiniasklaidos priemonėse.
Žydai – ne išskirtiniai
Miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus Turto valdymo poskyrio vedėja Vida Greičiuvienė teigė, kad tarp Panevėžio žydams grąžintinų pastatų nėra Savivaldybei priklausančio turto. “Pirmiausiai reikia priimti įstatymo pataisas, o paskui kalbėti apie grąžinimą”,- įsitikinusi V.Greičiuvienė.
Miesto meras Vitas Matuzas mano, kad žydų bendruomenei atgauti jai priklausiusį turtą neturėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos. “Juk ne visi Lietuvos piliečiai atgavo savo nuosavybę”,- sakė miesto meras. Jis tvirtino, kad iki šiam sąrašui pasirodant Panevėžio žydų bendruomenė pretenzijas reiškė į du objektus – Š.Mero g. 8 buvusius žydų maldos namus ir į dalį “Panevėžio eglės” pastato, nes čia buvo rabinų seminarija. Pasak V.Matuzo, Savivaldybė iniciatyvos grąžinti žydams pastatus nerodys – reikia laukti, kol įsigalios reikalingas įstatymas. “Jo projektą rengia Vyriausybė”,- teigė miesto vadovas. Jei jau būtų nuspręsta grąžinti žydų bendruomenės pageidaujamus objektus, mero nuomone, reikėtų sumokėti piniges kompensacijas tiems, kurie investavo į šiuos pastatus.
Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius mano, kad sprendžiant nekilnojamojo turto grąžinimo žydams klausimą būtina ieškoti kompromiso. “Jei jiems priklausantys objektai nenaudojami – kodėl gi neatiduoti. Tačiau kaip grąžinti Infekcinę ligoninę – į jos renovaciją investuoti nemaži pinigai. Negalima žiūrėti tik vienos pusės naudos”,- įsitikinęs V.Matkevičius. Kalbant apie Suaugusiųjų mokymo centrą, kuriame buvo žydų mergaičių gimnazija, administracijos vadovas sakė suprantąs, jog žydai nori atgauti savo švietimo įstaigą. Jo nuomone, sprendžiant vieno ar kito pastato grąžinimo klausimą, būtina gerai apsvarstyti ir atsižvelgti ne tik į žydų, bet ir į kitų miestelėnų interesus.
“Kalbant apie autobusų stoties pastatą, galbūt ir galima rengiantis jo privatizacijai atsižvelgti į žydų bendruomenės pageidavimus”,- svarstė V.Matkevičius. Administracijos direktorius pabrėžė, jog viena iš alternatyvų – vietoj turėtų pastatų žydams išmokėti pinigines kompensacijas. “Prieš pradedant grąžinimo procesą, būtina labai gerai viską apmąstyti ir pasirinkti visas puses tenkinančius sprendimus”,- teigė V.Matkevičius.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Žydų bendruomenė pretenduoja į Didžiosios vaistinės pastatą, nes čia buvo žydų magistratas.
