Prasti šalies žvyrkeliai kelia rūpesčių keleivinio transporto vežėjams, nes kasdien dešimtis kilometrų tenka nuvažiuoti duobėtais, neasfaltuotais vieškeliais. Tai atsiliepia ne tik teikiamų paslaugų kokybei, bet ir finansiškai – tenka dažniau remontuoti autobusus.
Prasti šalies žvyrkeliai kelia rūpesčių keleivinio transporto vežėjams, tenka dažniau remontuoti autobusus, be to, kenčia paslaugų kokybė. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Žvyrkeliai nedžiugina
Vežėjų asociacijos „Linava“ apklausos rezultatai rodo, jog dauguma keleivinio transporto įmonių vadovų kalba apie labai prastą rajonų vieškelių būklę.
„Tai, kad egzistuoja ši problema, visiems jau seniai žinoma, tik galbūt kalbama per tyliai. Kelių kokybės klausimu trūksta bendros strategijos – Lietuvos kelių tinklas pasenęs, per mažai remontuojamas. Į vieškelius nežiūrima kaip į svarbų dalyką, todėl jie neasfaltuojami. O juk nuo to kenčia ne tik keleivių vežėjai, bet ir patys keleiviai. Nors buvo planuota, kad per penkerius metus situacija pagerės, tačiau dabar šių kalbų nebesigirdi. Jeigu apsidairytume aplink, pamatytume, kad kaimynai lenkai ir estai kelių kokybei skiria gerokai daugiau dėmesio“, – tvirtina „Linavos“ viceprezidentas, keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius.
Prasti keliai gadina autobusus, neša nuostolius. Neasfaltuotų kelių dulkės nusėda aplinkinėse gyvenvietėse, o ir patiems keleiviams tenka jomis kvėpuoti. Teigiama, kad šalyje yra rajonų, kuriuose neasfaltuoti ruožai siekia ir apie 20 kilometrų.
„Linava“, atsižvelgdama į vežėjų nusiskundimus ir gavusi duomenų apie atskiras kelių dalis, išsiuntė raštą Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.
Brangiai kainuoja
Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė sako, kad Panevėžio rajone žvyrkeliais važinėjama gana nedaug, nes ne visi maršrutai priklauso įmonei. Nepaisant to, situacija per daug nedžiugina.
Pavyzdžiui, nuo Ramygalos iki Pašilių apie šešis kilometrus, nuo Geležių iki Sodelių apie 5 kilometrus ir kitur tenka važiuoti žvyrkeliu. Pasak A. Dirsės, šiemet nebuvo didelio įšalo, darkančio kelius, tačiau oro sąlygos neleidžia jiems išdžiūti – vis lyja. Be to, yra probleminių vietų dviejų rajonų sankirtose, kur paprastai greideris gana retai prasuka. Pavyzdžiui, įmonės autobusai važiuoja į Žižmius – pasibaigus asfaltui apie 10–12 kilometrų dardama žvyrkeliu, o maršrutu Kaunas per Upytę žvyrkeliu važiuojama apie penkis kilometrus.
Tai ne vien Panevėžio rajono savivaldybės ar valstybinius kelius regione prižiūrinčios įmonės problema. A. Dirsės teigimu, problemų yra visos šalies keliuose. Pavyzdžiui, važiuojant į Žagarę kelias asfaltuotas, tačiau kai kur labai duobėtas kelkraštis. Kad būtų lygiau, papilta stambaus žvyro, kuris atšokęs nuo ratų daužo automobilių ir autobusų stiklus.
Važinėjantiems tokiais duobėtais keliais autobusams reikia daugiau remonto. Kuo kelio danga prastesnė, tuo greičiau deformuojasi kėbulas. Jam deformavusis, ima skilinėti stiklai, išsihermetina stiklo paketai – jų viduje pasidaro balta. Kaip minėta, nuo akmenukų dūžta priekiniai stiklai, o jie gana brangūs. Priekinis didelio autobuso stiklas kainuoja apie 7 000–8 000 litų (2027,34–2317 eurų).
Kiek lėšų, tiek tvarko
Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus sako, kad Savivaldybės tvarkomuose žvyrkeliuose eismas mažas, o keliai taisomi pagal galimybes. Kadangi lėšos ribotos, tariamasi su seniūnijomis, vietos bendruomenėmis. Keliams prižiūrėti konkurso būdu samdoma įmonė.
Vedėjas priminė, jog rajone yra dvylika seniūnijų, tad praeina laiko, kol greideriu išlyginami visi rajono Savivaldybės prižiūrimi žvyrkeliai. Ne visada tai leidžia ir oro sąlygos – negalima tvarkyti greideriu kelio nei kai labai sausa, nei kai labai šlapia.
R. Samkaus teigimu, sumažėjus finansavimui, sumažėjo ir lėšų žvyrkeliams asfaltuoti. O anksčiau buvo daugiamečiai asfaltavimo planai. Rajono Savivaldybė paprastai asfaltuoja gyvenviečių gatves ir pirmiausia tvarkoma ten, kur didelis judėjimas. Tiesa, jau keliolika metų yra tikslinis finansavimas keliui Skaistgiriai–Paįstrys asfaltuoti. Pasak vedėjo, pradėjęs dirbti 2011 metais, jau rado šį kelią asfaltuojamą, o kada darbai bus baigti, nežinia. Tvarkoma tiek, kiek gaunama lėšų.
„Panevėžio regiono kelių“ įmonės vadovas Rolandas Žagaras sako nesistebintis, kad dabar, kai taip lijo, žvyrkeliuose greičiau atsiranda duobių. Net ir nulyginus greideriu po kelių dienų jų vėl gali atsirasti. Be to, reikia 3–4 dienų, kol greideriai sutvarko visus žvyrkelius.
Regione yra 2 437 kilometrai valstybinių kelių, iš jų 1 478 kilometrai asfaltuoti, o 959 – žvyrkeliai. Panevėžio rajone įmonė prižiūri 644 kilometrus kelių, 427 kilometrai asfaltuoti, o 216 km – žvyrkeliai.
Pasak R. Žagaro, žvyrkeliai sulaukia labai mažai investicijų, tad ir jų asfaltavimas vyksta lėtai. Asfaltuojant tokiais tempais, prireiks ne vieno dešimtmečio.
„Žvyrkeliai nusidėvi kasmet ir jų būklė prastėja. Jie kas kelerius metus turi būti žvyruojami arba asfaltuojami. Asfaltavimo tempai nedideli, o atkūrimo darbams skiriama nedaug lėšų“, – aiškina R. Žagaras.
Jo teigimu, iki 2008 metų buvo žvyruotų kelių asfaltavimo programa. Iki krizės kasmet kiekviename rajone vidutiniškai būdavo išasfaltuojama po dešimt kilometrų. Dabar išasfaltuojama po vieną du ir tai ne kasmet. Kitaip tariant, asfaltuojami pavieniai objektai. Pasak R. Žagaro, Panevėžio rajone 1,1 kilometro kelio ruožas buvo asfaltuojamas 2011 metais. Pernai visame regione asfaltuotas vienas kilometras, 2013 metais – 3,5 kilometro Biržų rajone.
Daiva SAVICKIENĖ
