Nauja partnerystė.
„Le Monde“
Prancūzijos strateginės partnerystės su Rusija paieškos
Panašu, kad praėjusios savaitės Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimo užkulisiuose Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nemažai dėmesio skyrė savo dvišaliams pasitarimams su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu.
Kaip skelbia prancūzų dienraštis „Le Monde“, po trejus metus trukusių diskusijų abiem šalims pavyko pasiekti „galutinį susitarimą“ dėl keturių „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų. Šis sandoris yra simbolinis, mat pirmą kartą istorijoje NATO valstybė narė tieks „stambią“ karinę įrangą Sovietų sąjungos palikuonei.
Abiejų valstybių vadovai patvirtino, kad tiek Prancūzija, tiek Rusija turės galimybę statyti po du laivus. Tačiau jiems neišsprūdo nė menkiausia detalė nei apie sandorio sumą, kuri vertinama iki 1,5 milijardo eurų, nei apie papildomą elektroninę laivų įrangą, kurią Rusija planuoja įsigyti.
Pasak dienraščio, susitarimas dėl „Mistral“ laivų pardavimo turi strateginės reikšmės ne tik rusų karinėms pajėgoms, bet ir pramonininkams, nes Rusijos laivų statybos įmonėms jau dešimtmetį neteko konstruoti karinių laivų. Paryžiui šis sandoris atveria kelią naujoms diskusijoms su Maskva dėl galimų kitos karinės įrangos pardavimų.
Prancūzų dienraštis taip pat skelbia, jog N. Sarkozy su D. Medvedevu susitarė ir dėl bendradarbiavimo turizmo srityje – žiemos sporto centrų plėtros projekto ne kur kitur, o Šiaurės Kaukaze. Slidinėjimo centrus planuojama įrengti net keletoje respublikų, kurios sudaro Rusijos Kaukazo mozaiką – regioną, jau maždaug penkerius metus krečiamą civilinio karo.
Už projekto finansavimą iš esmės bus atsakingos dvi abiejų šalių valstybinės struktūros, o numatytas pradinis biudžetas – daugiau nei 15 milijardų eurų. Slidinėjimo centrus planuojama įrengti iki 2014 m., kai Sočio mieste vyks olimpinės žaidynės.
Kaip skelbia „Le Monde“, Šiaurės Kaukazas kenčia nuo smurto proveržių prieš civilius ir yra laikomas regionu, kuriame žmogaus teisių situacija yra blogiausia visoje Europos Tarybos stebimoje teritorijoje. Tačiau Prancūzija jaudinasi tik dėl vienintelio tarptautinės teisės aspekto – kad būtų išvengta žalos aplinkai. Kitaip tariant, atrodo, kad Paryžius, bendradarbiaudamas su Maskva turistiniais tikslais, yra pasirengęs nekreipti dėmesio į Rusijos valdžios represijų ir Šiaurės Kaukaze vykstančių sukilimų užburtą ratą. Iki šios dienos Paryžius Maskvai dar nėra iškėlęs nei vienos sąlygos, susijusios su žmogaus teisėmis. Priešingu atveju, kaip teigia vienas dienraščio cituojamas prancūzų diplomatas, Rusijos atsakymas paprasčiausiai būtų „niet“, ir visi sandoriai išgaruotų.
Pasak Prancūzijos oficialių šaltinių, jeigu Rusija nori į savo kalnus pritraukti 100 tūkst. užsienio turistų, jai bet kokiu atveju teks užbaigti „žiaurias represijas“ – niekas nenorės slidinėti ten, kur aidi šūviai.
„Le Figaro“
Prancūzija nori perpus sumažinti imigrantų skaičių darbo rinkoje
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Claude‘as Guéantas nori perpus sumažinti imigraciją šalies darbo rinkoje, skelbia dienraštis „Le Figaro“.
Šią savaitę vidaus reikalų ministras Prancūzijos centrinės valdžios atstovams šalies administracinių vienetų – departamentų – lygiu už uždarų durų pristatė naujus skaičius ir planus sumažinti imigrantų, prašančių leidimo legaliai dirbti, srautą.
Dienraščio teigimu, Prancūzijos vyriausybės tikslas – per ateinančius metus tokių imigrantų skaičių sumažinti 20 tūkstančių. Šį sprendimą stengiamasi grįsti „vienos didžiausių per visą istoriją ekonominių krizių“ poveikiu šalies darbo rinkai. C. Guéantas ir darbo ministras Xavieras Bertrandas laikosi pozicijos, kad pirmenybę reikia teikti Prancūzijoje nuolat gyvenantiems bedarbiams – nesvarbu, prancūzai jie ar ne.
Pasak „Le Figaro“, tarp suinteresuotų valdžios pareigūnų išplatintame neviešame dokumente darbo ieškantiems imigrantams numatomos „drakoniškos“ sąlygos, kurias reikės atitikti norint gauti leidimą dirbti šalyje.
„La Libération“
Dar vienas sekso skandalas
Kaip pastebi prancūzų dienraštis „La Libératon“, prireikė tik šešių dienų, kad atsistatydintų vyriausybės atstovas, Draveilio miesto meras, buvęs valstybės sekretorius valstybinės tarnybos klausimais Georges Tronas. Šiam buvo pareikšti kaltinimai seksualiniu priekabiavimu ir išprievartavimu. Atsistatydinti G. Torną skatino ir jo partijos kolegos.
Panašu, kad Prancūzijos politiniuose sluoksniuose vis netyla klausimas: „O kieno gi dabar eilė?“ Kaip teigia viena dienraščio cituojamų ministrių, jeigu visi tie, kurie bando derinti savo valdžią ir seksualinius poreikius, turėtų atsiskaityti, pusė Prancūzijos politinio pasaulio atstovų vyrų pasijustų nejaukiai.
Vienas po kito akimirksniu žiniasklaidoje su trenksmu nuskambėję Dominique‘o Strausso-Kahno ir G. Torno skandalai atskleidė Prancūzijos politikos pasaulio moteriškos lyties atstovių sunkią dalią. Dienraščio apklaustos moterys pripažino, kad seksualinis priekabiavimas – kasdienybė politiniuose šalies užkulisiuose, o šalies politinė kultūra remiasi griežtais patriarchaliniais principais. Šiuo atžvilgiu, kaip teigė vienas valdančiosios dešinės atstovas, Amerikos visuomenėje lygybė tarp moterų ir vyrų yra kur kas labiau pažengusi nei Prancūzijos.
„Le Figaro“
Prancūzijos socialistų partija stengiasi pamiršti DSK
Prancūzijos socialistai ir Dominique‘as Straussas-Kahnas (DSK) pasuko skirtingais keliais, skelbia dienraštis „Le Figaro“. Kol DSK su savo advokatais ruošiasi kitos savaitės teismo posėdžiui, jo buvę socialistų partijos draugai ir kolegos stengiasi pamiršti neseniai patirtą traumą.
Per socialistų susitikimą, skirtą aptarti kitų metų partijos programą, buvusio socialistų lyderio DSK vardas buvo beveik neminimas. Partijos pirmoji sekretorė Martine Aubry tik keletu žodžių priminė įvykusią „dramą“, pagarbą incidento aukos liudijimams bei nekaltumo prezumpcijos principą.
Pasak „Le Figaro“, buvę artimiausi DSK šalininkai socialistų gretose vis dar vaikšto paniurusiais veidais. Tačiau, kaip tvirtino vienas šios stovyklos atstovų, visi partijos nariai nori laimėti ateinančius prezidento rinkimus – net ir tuo atveju, jeigu jų palaikomas kandidatas iškrito iš žaidimo. O šiandien DSK jau nebėra šalies politinio gyvenimo veikėjas.
