Pergalės diena Latvijoje paminėta du kartus: gegužės 8 ir 9 dienomis.
Aistros dėl Pergalės dienos datos
„Kodel latviai ir rusai pergalę Antrajame pasauliniame kare mini atskirai:pirmieji – gegužės 8-ąją, antrieji – gegužės 9-ąją?“ „Kaip sutaikyti gegužes 8–ąją ir 9–ąją?“ Tokius klausimus pateikia latviškoji bei vietos rusų spauda, pasakodama apie prieštaringiausių vertinimų sulauksiantį šios savaitės įvykį – pirmadienį Rygoje Latvijos rusakalbių gyventojų surengtą pergalės dienos minėjimą.
Pasak dienraščio „Čas“, pernai prie paminklo iš nacių išvadavusiai Raudonajai armijai buvo susirinkę 200 tūkst. žmonių, šiais metais – dar daugiau. Tuo metu dienraštis „Vesti segodnia“ pabrėžia, kad minėjime dalyvavo itin daug rusiškų mokyklų moksleivių, atvežtų specialiais autobusais.
Kaip ir pernai, į susirinkusiuosius kreipėsi Rygos meras Nilas Ušakovas (prorusišku laikomo politinio judėjimo „Santarvės centras“ vienas vadovų). Beje, pernai N. Ušakovas užsitraukė daugelio latvių rūstybe už tai, kad Pergalės dienos minėjime atsiprašė sovietinių veteranų, jog šie Latvijoje nesulaukia deramos pagarbos.
Šiemet žiniasklaidą labiausiai domina ne tai, kas ir ką pasakė ar kiek žmonių dalyvavo. Tiek latviškoji, tiek rusiškoji spauda klausia: ar kada nors latviai bei rusai ryšis Pergalės dieną minėti drauge?
„Čas“ cituoja sociologą Aigarą Freimanį, kuris teigia, kad gegužės 9-oji, kad ir kaip ją bevertintume, turi reikšmingą istorinį turinį, tiktai šia data pernelyg dažnai spekuliuojama.
Politologas Ivaras Yjabas gegužės 9–ąją laiko visų Latvijos rusakalbių solidarumo diena: „Jie jaučiasi atstumti nuo valstybės, juos vadina okupantais. Gegužes 9-ąją jie visi susitinka su saviškiais. Tai – ne radikalų šventė. Šių žmonių negalime laikyti nelojaliais Latvijai.“
I. Yjabo manymu, nors latviams reikšmingesnė gegužės 8–oji, gegužės 9–osios šventė visuomenės neskaldo.
Tuo metu istorikas Uldis Neiburgas dienraščiui „Neatkarīgā rīta avīze“ teigė, kad būtu geriausia, jei latvių valdžios pareigūnai drauge su Rusijos ir Vokietijos atstovais gegužės 8 dieną padėtų gėlių Vietlavoje, prie memorialo žuvusiems latvių raudonarmiečiams, ir tą pačią dieną Lestenės kapinėse pagerbtų čia palaidotų Vokietijos SS būriuose kovojusių latvių legionierių atminimą.
Dienraštis „Latvijas avīze“ primena , kad JAV ambasada atsiribojo nuo pirmadienį Rygoje vykusių Pergalės dienos iškilmių pareiškusi, jog ambasados atstovai žuvusiuosius Antrajame pasauliniame kare jau pagerbė gegužės 8 dieną. JAV ambasados atstovai gegužės 9–osios iškilmėse Rygoje yra dalyvavę tik vieną kartą – pernai. Tada buvo teisinamasi , kad tai – atsakas i Rygoje reziduojančių Rusijos diplomatų kvietimą pagerbti karo aukas.
Valstybė sutaupys, o dirbantieji nukentės nuo nesąžiningų verslininkų
Dienraštis „Latvijas avīze“ pasakoja apie parlamento jau patvirtintą naują darbo stažo bei senatvės pensijų apskaičiavimo tvarką. Įstatymų pataisos numato, kad nuo šių metų stažas bei senatvės pensijos dydis bus skaičiuojamas tiktai nuo faktinių įmokų.
Jei darbdavys nebus mokėjęs socialinio draudimo mokesčio už savo darbuotoją, žmogus pensijos negaus. Iki šiol, jei darbdavys nesumokėdavo mokesčių, žmogui išeinant į pensiją tą dalį padengdavo valstybė. Ji dabar nori nusimesti šią naštą. Šiais metais tikimasi sutaupyti beveik 25 mln. litu, kitąmet – 35 mln., o 2013-aisiais – jau per 80 milijonų litų.
Tiesa, šios svajonės gali taip ir likti neįgyvendintos, nes Konstitucinis teismas dalies parlamentarų prašymu jau pradėjo aiškintis, ar naujoji tvarka neprieštarauja konstitucijai. Atlikti tyrimą žada ir valstybes ombudsmenas.
Blogiausia, kad visą tiesą apie darbdavio mokėtas (ar nemokėtas) socialinio draudimo įmokas žmogus gali sužinoti tiktai po daugelio metų, jau tvarkydamasis dokumentus pensijai gauti.Tada ką nors pakeisti jau nebeįmanoma. Valstybinė socialinio draudimo agentūra gali suteikti informaciją apie darbdavio apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas už savo darbuotojus, tačiau apie faktines įmokas informacija dar neteikiama – tebetobulinama sistema.
Už paramą V. Zatlerui reikalaujama pokyčių vyriausybėje
Kaista gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje vyksiančių prezidento rinkimų atmosfera. Latvijoje šalies vadovą renka parlamentas.
Nors didžiausia valdančiosios koalicijos partnerė „Vienybė“ (premjero Valdžio Dombrovskio suburtas trijų partijų susivienijimas) bei opozicine partija „Už gerą Latviją“ jau yra oficialiai pareiškusios savo paramą dabartinio prezidento Valdžio Zatlero kandidatūrai, kitos politinės jėgos delsia.
Kaip rašo „Neatkarīgā rīta avīze“, antradienį prezidentas susitiks su vienos didžiausių parlamento politinių jegų – prorusišku laikomo politinio judejimo „Santarvės centras”(SC) atstovais. Frakcijos deputatai ir anksčiau atvirai teigė neturintys argumentų balsuoti už V. Zatlerą, nes jis nėra pateikęs jokių konkrečių siūlymų rusakalbiams Latvijos gyventojams. Pasak SC atstovų, rusakalbiai nejaučia, kad V. Zatleras yra ir jų prezidentas.
Susitikimo išvakarėse iškelta sąlyga: „Santarvės centras“ sutiktų balsuoti už dabartinį prezidentą, jei gautų galimybę sudaryti vyriausybę ar bent jau įsilieti į valdančiąją koaliciją. „Kiekviena politinė jėga siekia valdžios ir nenori būti opozicijoje. Ypač turinti tiek atstovų parlamente, kiek mes( 29 iš 100)“, – įsitikinęs vienas SC frakcijos vadovų Valerijus Agešinas.
Spauda taip pat primena: klausantis kai kurių politikų vis labiau aiškeja, kad V. Zatlero galimybės likti prezidento poste mažėja. „Neatkarīgā rīta avīze“ cituoja buvusį parlamentarą Karlį Leiškalnį: „Apie prezidentą su peiliais ir kirviais rankose laksto 100 paklaikėlių (parlamentarų – vert. past.), kurie mąsto viena, kalba kita , o galiausiai padarys trečia.“
Latvijai gresia referendumu maratonas
Dienraščiai „Diena“ ir „Neatkarīgā rīta avīze“ praneša, kad artimiausiomis dienomis bus pradeti rinkti piliečių parašai, ir ši akcija gali baigtis net dviem referendumais.
Parašai bus renkami siekiant pasipriešinti parlamento dešiniųjų radikalų siūlymui nuo kitų metų rugsėjo visose tautinių mažumų mokyklose pereiti prie dėstymo tiktai valstybine kalba (dabar šiose mokyklose latvių kalba dėstoma 60 proc. visų dalykų).
Taip pat bus renkami parašai dėl reikalavimo panaikinti apribojimus kai kurioms pašalpoms. Dėl krizės buvo laikinai sumažintos ligos, laikino nedarbingumo, motinystės bei tėvystės pašalpos. Parlamentas balandžio mėnesį šiuos apribojimus pratęsė iki 2014 metų pabaigos.
Jei minėtus reikalavimus savo parašais per mėnesi parems bent dešimtadalis rinkėjų (maždaug 153 tūkst. žmonių), Centrinė rinkimų komisija turės pateikti juos svarstyti parlamentui. Parlamentarams šiuos reikalavimus atmetus, būtų rengiamas referendumas.
