Pagrindinė tema Latvijos spaudoje – išrinktasis prezidentas A. Berzinis.
Išrinktasis Latvijos prezidentas A. Berzinis renka komandą
Andris Berzinis dienraščiui „Diena“ sakė jau praktiškai apsisprendęs, ką kviesti į savo komandą, tiktai dar nežinąs, ar šie žmones sutiks su juo dirbti.
Dienraščiui „Neatkarīgā rīta avīze“ A. Berzinis leido suprasti, jog jo komandoje gali dirbti ir keletas Valdžio Zatlero patarėjų. Dalis patarėjų turėtų ateiti iš parlamento.
Kaip rašo „Neatkarīgā rīta avīze“, pirmadienį susitikęs su kadenciją baigiančiu prezidentu V. Zatleru, išrinktasis šalies vadovas teigė remiantis V. Zatlero inicijuotus teisės aktus dėl griežtesnės kontrolės finansuojant politines partijas bei baudžiamosios atsakomybės už finansavimo pažeidimus.
A. Berzinis pritarė ir V. Zatlero siūlymui uždrausti politinių partijų reklamą iki parlamento rinkimų likus 30 dienų.
Išrinktojo bei kadenciją baigiančio prezidentų susitikime aptarta ir jau vykdoma parlamento paleidimo procedūra. Kaip rašo „Diena“, A. Berzinis, tik išrinktas prezidentu, domėjosi galimybe atšaukti V. Zatlero nutarimą skelbti referendumą dėl parlamento paleidimo. Tačiau, anot dienraščio „Latvijas avīze“, po konsultacijų su teisininkais supratęs, kad teisiškai tai neįmanoma, A. Berzinis V. Zatlerui užtikrino: referendumas nebus atšauktas.
V. Zatlero politinės lenktynės su laiku
V. Zatleras žada baigęs kadencija nelikti politikos užribyje. Tačiau, pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, teisininkai tuo labai abejoja.
Pirmalaikiai Saeimos rinkimai, jei tam bus pritarta referendume, turėtų vykti rugpjūčio ar rugsėjo viduryje. Įkurti politinę partiją, ją įregistruoti, surasti populiarių žmonių, parengti partijos rinkimų programą – visiems šiems darbams tikrai nebeužteks laiko.
Be to, V. Zatleras nelaikomas politikos profesionalu, tad, anot „Neatkarīgā rīta avīze“, jam gali būti itin sunku sukurti savo partiją. Tiesa, dienraštis pabrėžia, kad V. Zatleras turi dar kitą kelią – jis jau ne kartą kviestas įsilieti į dabartinės valdančiosios koalicijos branduolį sudarantį politinį bloką „Vienybė“. Šis blokas rėmė V. Zatlerą parlamentui renkant prezidentą. Bloko lyderiai – Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinia ir premjeras Valdis Dombrovskis – yra net pareiškę, jog tapti „Vienybės“ nariu ir drauge dalyvauti pirmalaikiuose parlamento rinkimuose – kadenciją baigiančio prezidento šventa pareiga. Mat tik drauge su „Vienybe“ V. Zatleras galėtų pasiekti tuos tikslus, kuriuos sau išsikėlė siūlydamas paleisti parlamentą.
Tačiau nuogąstaujama, jog vidaus kovų dėl lyderiavimo bloke draskoma „Vienybė“, atėjus dar vienam lyderiui ( su kitokiu statusu V. Zatleras tikriausiai nesutiktų), visiškai subyrėtų. Kita vertus , ji būtu pasmerkta politinei mirčiai ir tuo atveju, jei V. Zatleras parlamento rinkimuose dalyvautų su savo partija, galinčia iš „Vienybės“ pervilioti dalį rinkėjų.
„Neatkarīgā rīta avīze“ abejoja, ar dalyvaudamas parlamento rinkimuose V. Zatleras nenusižengtų etikos normoms. Dienraščio kalbinti teisininkai ragina įstatymais įpareigoti parlamento paleidimą inicijavusį prezidentą tam tikram laikui pasitraukti iš didžiosios politikos. Šalies vadovui taip pat turėtų būti uždrausta iki jo kadencijos pabaigos likus 3 mėnesiams inicijuoti parlamento paleidimą.
Politologai Aigaras Freimanis ir Karlis Daukštas siūlo konstitucijoje numatyti politinę prezidento atsakomybę už itin prieštaringai vertinamus jo sprendimus, galinčius sukelti panašią į pastarąją krizę.
Kadenciją baigiantis prezidentas lieka be rezidencijos
Pasak dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“, dar šių metų pradžioje užsienyje reziduojantys latvių diplomatai gavo prezidento kanceliarijos nurodymą surinkti informaciją apie konkrečių valstybių vadovu bei jų antrųjų pusių gaunamas socialines garantijas, ypač – pasibaigus kadencijai. Dienraštis daro išvadą, jog jau tada V. Zatleras nelabai tikėjosi išlikti savo poste.
Dienraščio „Diena“ teigimu, prezidento kanceliarija netgi bandė parlamente prastumti įstatymo pataisas, kuriomis būtu įteisintos socialinės garantijos prezidento žmonai Lilitai Zatlerei. Argumentuota Estijos pavyzdžiu – šioje šalyje prezidento žmona gauna itin solidžias reprezentacijai skirtas išmokas ne tik visą kadenciją, bet ir jai pasibaigus.
Rusų kalba leidžiamas laikraštis „Telegraf“ vardija kadenciją baigusio Latvijos prezidento šiuo metu gaunamas socialines garantijas: 50% buvusio atlyginimo siekianti pensija; sekretorė referentė; automobilis; apsauga ( jei pageidaujama – ištisą parą) bei valstybės išlaikomas butas. Visa tai priklausys ir V. Zatlerui.
Tačiau, pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, būtent dėl valstybės išlaikomo buto kadenciją baigusiam prezidentui ir kils daugiausia bėdų. Būsimuoju būstu V. Zatlerui pradėta rūpintis tik išrinkus jį šalies vadovu. Netgi svarstyta galimybė prestižinėje vietoje (sostinės Mežaparko rajone ar Jūrmaloje) prezidentui pastatyti atskirą namą.
Prasidėjus ekonomikos krizei prezidentas, argumentuodamas taupymu, paprašė atidėti būsto jam paieškas. Buvo išformuota ir speciali komisija.
Kaip rašo „Lauku avīze“, tikriausiai tikėdamasis būti perrinktas antrai kadencijai, V. Zatleras pateko į aklavietę: pradėti būsto prezidentui paieškas nėra galimybės, nes pasikeitė įstatymai – kol kas nenustatyta tvarka, kas koordinuoja prezidento būsto paieškas bei atlieka visus būtinus formalumus.
Pasak bendrovės „Latvijos nekilnojamasis turtas“ atstovų, net jei vyriausybė artimiausiu metu patvirtins būtinus teisės aktus (tai žadama padaryti), naujajame bute V. Zatleras apsigyvens geriausiu atveju po pusantrų metų – tiek tęsis būsto paieškos ir jo remontas, be to, teks skelbti ne vieną konkursą.
Šiuo metu V. Zatleras gyvena Jūrmalos rezidencijoje, iš kurios netrukus turės išsikraustyti. Buvę prezidentai Vaira Vykė–Freiberga ir Guntis Ulmanis gyvena valstybės jiems skirtuose maždaug 250 kvadratinių metrų ploto butuose pačiame Rygos centre. Šiame name laisvų butų nebėra.
Kol bus surastas ir įrengtas naujas butas, V. Zatleras gyvens valstybės nuomojamame bute.
Estai nerimauja dėl naujojo Latvijos vadovo
Pasak dienraščio „Telegraf“, nors EStijos vadovas Tomas Hendrikas Ilvesas praėjusią savaitę telefonu pasveikino išrinktąjį Latvijos prezidentą A. Berzinį, kaimyninėje šalyje jaučiamas nemažas nerimas dėl rinkimų Latvijoje rezultatų.
„Pirmieji A. Berzinio pasisakymai bei už jo nugaros esančios politinės jėgos verčia rimtai susimąstyti. Ši vidaus politikos krizė Latvijoje aiškiai susijusi su nešvariais politiniais sandėriais ir kelia nerimą investuotojams ne tik pačioje Latvijoje, bet ir užsienyje“, – „Telegraf“ cituoja vieną estų parlamentarų. Dienraščio pašnekovas taip pat pabrėžė, jog pats A. Berzinis tikrai nėra oligarchas, nes neturi tiek turto, tačiau akivaizdu, kad jį palaiko didieji šalies oligarchai.
„Telegraf“ teigimu, A. Berzinis estams – „tamsus arkliukas“, jo veiksmus sunku prognozuoti. Nuogąstaujama, kad A. Berzinio galimos klaidos gali vienaip ar kitaip atsiliepti ir Estijai.
Ministrė atsistatydina
Atsistatydino Latvijos vidaus reikalų ministrė Linda Mūrniecė. Iki pirmalaikių parlamento rinkimų vidaus reikalu ministro pareigas eis teisingumo ministras Aigaras Štokenbergas
Rusiškasis dienraštis „Vesti segodnia“ primena, kad L. Mūrniecę atsistatydinti privertė dar žiemą įvykusi tragedija, kai nusikaltėliai, padedami policijos pareigūnų, Jekabpilyje užpuolė žaidimų salę. Šio užpuolimo metu žuvo salę saugojęs policijos pareigūnas.
Reikalauta, kad politine atsakomybę dėl šio įvykio prisiimtų ir ministrė. Po daugybės priekaištų žiniasklaidoje ir spaudžiama politikų, L. Mūrniecė metų pradžioje pareiškė, kad atsistatydins, tačiau tik nuo birželio 6 d. – esą tiek laiko prireiks užbaigti kai kurias jos pradėtas reformas.
Pasak „Vesti segodnia“, būtent dėl šių reformų L. Mūrniecė ir įeis į Latvijos istoriją. „Vyriausybės Geležine ledi“ vadinta ministrė dažniausiai būdavo minima kaip neigiama herojė. Ypač daug kritikos ji sulaukė dėl prieštaringai vertinamų reformų vidaus reikalų sistemoje, dėl kurių šią struktūrą paliko daugiau kaip pusė čia dirbusių profesionalų.
Dėl nuolat mažinamų atlyginimų policijos pareigūnams bei didėjančio darbo krūvio nuolat konfliktuota su vidaus reikalų sistemos profesinėmis sąjungomis. Ne kartą buvo reiškiamas nepasitikėjimas ministre.
A. Štokenbergas žada pirmiausia teisiškai įvertinti L. Mūrniecės inicijuotas vidaus reikalu sistemos reformas ir jas aktyviai aiškinti visuomenei. Taip pat bus žiūrima, ar šios reformos neprieštarauja valstybės nacionalinio saugumo koncepcijai.
Tuo metu L. Mūrniecė atsisakė grįžti į parlamentą. Pasak jos, būtų nelogiška grįžti likus vos keletui mėnesių iki galimų pirmalaikių rinkimų.
