Ar rinkėjai paleis parlamentą?
„Ar jūs pritariate, kad būtų paleistas 10–asis Latvijos parlamentas?“ Į tokį klausimą liepos 23 dieną teks atsakyti Latvijos rinkėjams. Dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ primena, kad, pagal Latvijos įstatymus, referendumas turi būti surengtas ne anksčiau kaip po mėnesio po parlamento paleidimo oficialaus inicijavimo ir ne vėliau kaip per du mėnesius po jo. Centrinė rinkimų komisija pasirinko liepos 23 dieną.
Referendumas valstybės biudžetui kainuos apie 10 mln. litų. Didžioji dalis šiu pinigu bus išleista rinkimų komisijų darbuotojų atlyginimams. „Neatkarīgā rīta avīze“, remdamasis gyventojų apklausų duomenimis, beveik neabejoja: daugelis rinkėjų balsuos už parlamento paleidimą. Rinkėjų kvorumas tokiame referendume nėra būtinas.
Nepaisant parlamentinės krizes ir artėjančio referendumo, birželio 2 dieną suplanuoti prezidento rinkimai įvyks. Dėl šalies vadovo posto kovos du kandidatai: dabartinis prezidentas Valdis Zatleras, praėjusį šeštadienį pareiškęs nepasitikėjimą parlamentu, ir buvęs bankininkas, dabartinis parlamento narys Andris Berzinis. Latvijoje prezidentą renka parlamentas.
„Šalies prezidentu turi tapti V. Zatleras. Jis privalo įrodyti, kad nėra tiktai vienos dienos didvyris ir sugeba suvienyti parlamentą bei tautą“, – pabrėžia „Diena“. Pasak dienraščio, nors V. Zatleras, pasiūlęs paleisti parlamentą, prieš save nuteikė nemažai politinių jėgų, jų kerštas prezidentui gali sukelti didžiulį visuomenės pasipiktinimą.
Kita vertus, dienraštis pataria prezidentui pernelyg nepasitikėti ir jam paramą deklaruojančių politikų pažadais: vyks slaptas balsavimas, ir niekas negalės patikrinti, kaip balsavo vienas ar kitas parlamentaras.
Politikų pažadais abejoja ir dienraštis „Latvijas avīze“, primindamas, jog iki šiol V. Zatlero kandidatūrai pritarė tik dalis valdančiųjų.
Tuo metu „Diena“ pabrėžia, kad V. Zatlero likimą gali nulemti prorusiškojo politinio judėjimo „Santarvės centras“ pozicija. Jei premjero Valdžio Dombrovskio blokas „Vienybė“ vis dėlto parems dabartinį šalies vadovą, jis turės tik 33 balsus iš 100. „Santarvės centras“ su savo 29 balsais galėtų tapti rimtu ramsčiu V. Zatlerui. Tiesa, „santarviečiai“ iki šiol teigė už savo paramą reikalausią galimybės patekti į valdančiąją koaliciją. Po pastarųjų įvykių žadama savo kortų neatskleisti iki pat balsavimo parlamente.
Bloko „Už gerą Latvija“ frakcijos Saeimoje vadovo Edgaro Zalano nuomone, V. Zatleras galėjo pasielgti korektiškiau – apskritai atsiimti savo kandidatūrą. „Mes anksčiau iš tiesų ketinome jį paremti, kad šalyje išsaugotume stabilumą. Dabar tam nebeturime motyvų“, – dienraščiui „Diena“ sakė E. Zalanas.
Rusiškojo dienraščio „Čas“ teigimu, V. Zatleras iš didžiosios politikos bet kuriuo atveju nesitrauks. Jei pralaimės prezidento rinkimus, jam žadama siūlyti drauge su „Vienybe“ dalyvauti naujojo parlamento rinkimuose. Be to, dienraštis atkreipia dėmesį į vis dažniau pasigirstančias kalbas, kad V. Zatleras nesėkmės prezidento rinkimuose atveju galėtų kurti savo partiją, kuri suburtų nemažai visuomenėje populiarių žmonių. Anot sociologo Arnio Kaktinio, dabar itin palankus metas kurti naują partiją, nes šalyje rekordiškai daug valdžia bei dabartinėmis partijomis nusivylusių žmonių. Į „Čas“ klausimą, ar V. Zatlerui būtu etiška tokiomis sąlygomis kurti savo partiją, politologas Filipas Rajevskis atsakė: „Jei jau jis tą politinę krizę pradėjo, tegul prisideda ir ją malšinant“.
Demonstruojamas ryžtas dėl oligarchų bylos
„Aiškiai žinau – oligarchų byla nebus numarinta“, – įsitikinusi Kovos su korupcija biuro viršininko pavaduotoja Juta Strykė. Būtent jos nurodymu atliktos kratos įtakingų politikos ir verslo atstovų biuruose bei namuose.
Pasak dienraščio „Diena“, vadinamojoje oligarchų byloje šiuo metu figūruoja 11 asmenų, iš jų 6 – valstybės pareigūnai. Jau surinkta nemažai jų nusikaltimus įrodančių faktų. Tai – piktnaudžiavimas tarnyba, neteisėtai įgytų lėšų legalizavimas, dokumentų klastojimas, saviškių protegavimas skiriant juos į atsakingus postus bei kišimasis savanaudiškais tikslais į strateginių valstybės įmonių reikalus. Oligarchus ypač viliojo Rygos prekybos uostas.
J. Strykė pripažįsta, kad kratas pagreitino įtarimai apie galimą informacijos nutekėjimą. „Laimei, jie nesuspėjo paslėpti svarbių dokumentų bei kitų savo kaltės įrodymų“, – dienraščiui sakė J. Strykė.
Pasak latvių spaudos, teisėsaugos pareigūnams teko gerokai pakovoti (tikrąja šio žodžio prasme) su vieno iš oligarchų – Ventspilio mero Aivaro Lembergo – tarnybiniu seifu. Visą savaitę nepavyko jo atidaryti. A. Lembergas sakė seniai nesinaudojantis šiuo seifu, tad ir jo kodą pamiršęs. Meras ragino pagalbos kreiptis į seifą pagaminusios suomių bendrovės specialistus, tačiau, anot dienraščio „Diena“, nuspręsta seifą vežtis į Rygą. Pirmadienio popietę seife buvo išgręžta nedidelė skylė, tačiau jokių slaptų dokumentų nerasta, aptiktas tiktai A. Lembergui išduotas aukštojo mokslo baigimo diplomas. Su A. Lembergo aplinka siejamas dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ ironizavo: „Dabar visiems aišku, kad Aivaras Lembergas turi aukštąjį išsilavinimą.“
Estai užsuka į Latviją apsipirkti
Estijos sociologų teigimu, apie latviškas prekes jų šalyje mažai težinoma. Tačiau dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ pastebi, jog pasienyje su Estija esančiose Latvijos parduotuvėse daugėja estų. Jie ypač pamėgę Valkos, Apės bei Ainažių ūkinių prekių parduotuves, nes, pasak pačių estų, jų šalyje mažesnis ūkinių prekių pasirinkimas, be to, daugelis prekių – gerokai brangesnės. Šis kainų skirtumas ypač pastebimas dabar, kai Estija įsivedė eurą.
Paklausūs ir latviški maisto produktai. Neretai į Latvijos pusę ateinama tiesiog pasėdėti kavinėse. Kad estams būtų patogiau, kainos daug kur nurodomos ir eurais. Jei pasienio parduotuvėse daugės estų pirkėjų, kai kurie latvių verslininkai svarstys galimybę atidaryti daugiau parduotuvių.
Traukinių maršrutas aplenks Vilnių
Nuo birželio 1 d. atidaromas naujas tarptautinis traukinių maršrutas Ryga–Minskas aplenks Vilnių. Pasak dienraščio „Diena“, naujasis maršrutas pirmiausia turėtų sudominti itin glaudžiai bendradarbiaujančius latvių bei baltarusių verslininkus, be to, nemažai Latvijos rusakalbių gyventojų turi giminių kaimyninėje šalyje. Dar vienas naujojo maršruto privalumas – galimybė Minske persėsti į Juodosios jūros kurortų link vykstančius traukinius.
Iš Rygos į Minską tiesiausias kelias – per Vilnių, tačiau naujasis maršrutas Lietuvą aplenks. Kaip pabrėžia „Diena“, niekas nenori važiuoti traukiniu iš Rygos į Vilnių, nes autobusu galima nuvažiuoti gerokai greičiau ir pigiau.
