Nerimsta aistros dėl prezidento rinkimų
Svarbiausia ir šios savaitės tema Latvijos spaudoje – artėjantys prezidento rinkimai. Gegužes 19–24 dienomis politinės partijos turės oficialiai įregistruoti savo kandidatus į prezidento postą.
Kiek daugiau negu pusė iš šimto parlamentarų savo paramą jau pažadėjo dabartiniam šalies vadovui Valdžiui Zatlerui, siekiančiam dar vienos kadencijos. Apie kitus galimus kandidatus politinės jėgos kol kas vengia atvirai kalbėti, tačiau viešojoje erdvėje minimos net kelios pavardes. Pastarosiomis dienomis bene daugiausia ginčijamasi dėl valstybės kontrolierės Ingūnos Sudrabos.
Dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ pabrėžia, kad I. Sudrabos kandidatūros į prezidento postą oficialiai nėra svarsčiusi nė viena parlamento frakcija (Latvijoje prezidentą renka parlamentas paprasta balsų dauguma). Su ja netgi nebuvo kalbėta dėl galimo dalyvavimo rinkimuose, nors, gyventojų apklausų duomenimis, I. Sudraba yra viena populiariausių tarp visuomenėje aptarinėjamų galimų kandidatų tapti šalies prezidentu. Pabrėžiamas jos principingumas, reiklumas bei griežtumas einant valstybės kontrolierės pareigas. I. Sudraba nepriklauso jokioms politinėms partijoms.
Kita vertus, „Neatkarīgā rīta avīze“ pastebi, kad netgi teorines galimybes I. Sudrabai siekti aukšto posto gali sužlugdyti pastaruoju metu pasigirdusios kalbos apie itin glaudžius jos neformalius ryšius su buvusiu Rusijos specialiųjų tarnybų atstovu, dabartiniu Rusijos revizijos rūmų vadovu Sergejumi Stepašinu.
I. Sudraba sako su S. Stepašinu bendraujanti tik tarnybos reikalais, o bet kokias kalbas apie tarnavimą Rusijos interesams vadina prasimanymu ir primena panašią istoriją, kai Vairai Vykei–Freibergai tapus šalies prezidente pradėta kalbėti apie jos galimus ryšius su KGB. Šios kalbos nepasitvirtino.
„Neatkarīgā rīta avīze“ cituoja politologą Filipą Rajevskį, kuris teigia, kad I. Sudrabos puolimas prasidėjo tikriausiai pajutus kai kurių politinių jėgų ketinimus kelti jos kandidatūrą į prezidentus.
Pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, esama informacijos ir apie galimą parlamento pirmininkės Solvitos Abuoltinios (partija „Naujasis laikas“) dalyvavimą kovoje dėl prezidento posto, nors ji pati tokią galimybę neigia.
Latvijoje kriminologinė padėtis – geresnė nei Lietuvoje
Europos saugumo organizacijų pastaruoju metu išsakyta kritiką dėl, kaip teigiama, iš Baltijos šalių po visą žemyną plintančio organizuoto nusikalstamumo, latvių kriminologai laiko nepagrįsta. Dėl besiformuojančios nuomonės apie Latviją daugiausia kritikos išsakoma šalies valdžios pareigūnams, nesugebantiems pateikti objektyvios informacijos apie realią padėtį.
Paskelbus šią informaciją kai kurios Šengeno erdvei priklausančios šalys pagrasino įvesti iš Latvijos atvykstančių žmonių kontrolę.
Kriminologas Andrejus Vilkas įsitikinęs , kad Latvijoje padėtis kur kas geresnė negu Lietuvoje, nes Latvija neturi stambių nusikalstamų grupuočių tinklų. „Yra atskirų grupių, kurios darbuojasi narkotikų tranzito versle, tačiau jos nėra susipynusios su tarptautiniais tinklais“, – dienraščiui „Neatkarīgā rīta avīze“ sakė kriminologas.
Pasak A. Vilko, „Europolas“ remiasi pasenusia ir neobjektyvia informacija apie Latviją. 2005 metais Latvija pagal kriminalinių nusikaltimų mastą buvo trečia Europoje. Tačiau nuo 2001 iki 2004 metų Latvijos ekonomika itin sparčiai augo. Anot kriminologo, logiška, kad augant ekonomikai daugėjo ir nusikaltimų.
Latvija į paskelbtus netikslumus nereagavo.
Latvija ruošiama imigrantams
„Latvija netaps išimtimi – ir mes sulauksime imigrantų iš karštųjų pasaulio regionų. Privalome būti solidarūs su savo partneriais ES ir prisiimti bendrą naštą“, – dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ cituoja šalies valdžios pareigūnų žodžius.
Latvija kol kas nėra gavusi oficialių reikalavimų priimti politinio prieglobsčio ar darbo ieškančių imigrantų. O buvęs Latvijos užsienio politikos instituto direktorius Atis Lejinis įsitikinęs, kad Latvija ir neturėtų jų kur dėti.
A. Lejinis dar 2006 metais dalyvavo rengiant šalies migracijos politikos analizę ir konstatavo, jog Latvija yra visiškai nepasiruošusi priimti didesnius migrantų srautus.
Rusų kalba leidžiamas dienraštis „Vesti segodnia“ cituoja Latvijos universiteto profesorių Leoną Taivaną, kuris primena, kaip sunkiai vietos rusakalbiai integruojasi į visuomenę. Profesoriaus nuomone, dėl kultūrinių bei religinių skirtumų praktiškai neįmanoma integruoti arabus į Latvijos visuomenę.
Pensininkų spaudžia valdžią
Dienraštis „Latvijas avīze“ informuoja apie pirmadienį įvykusį Pensininkų federacijos tarybos posėdį. Jame patvirtinti reikalavimai šalies vyriausybei.
Dabar už kiekvienus išdirbtus metus prie pensijos pridedama 3,5 lito. Tačiau tokia nuostata galios tik iki šių metų pabaigos. Pasak „Latvijas avīze“, pensininkai baiminasi, jog tokio dydžio priemoka kitąmet gali būti sumažinta. Dabartiniai įstatymai to padaryti netrukdo.
Pensininkų federacija reikalauja įstatymu numatyti fiksuotą priemoką už darbo stažą iki visiškos krizės pabaigos. Pensininkai taip pat reikalauja išsaugoti ir pensijoms dabar taikomą neapmokestinamą dydį, kuris dabar yra apie 820 litų.
Prasidėjus ekonomikos krizei pensijos buvo įšaldytos iki 2013 metų. Pensininkų atstovai reikalauja, kad infliacijai pasiekus 5 proc. ribą pensijos ir vėl būtų indeksuojamos. Jei ne visos, tai bent jau mažesnės nei 1500 litų pensijos.
