„Guardian“
Garsenybės ragina atlaidžiau žiūrėti į narkotikus
Skaitomiausia liberaliojo „Guardian“ naujiena pastarosiomis dienomis – žinia apie Didžiosios Britanijos įžymybių pradėtą kampaniją už narkotikų legalizavimą. Žinomų aktorių, akademikų ir teisininkų nuomone, dabartiniai įstatymai stigmatizuoja žmones ir daro žalą visuomenės gerovei. Kampanija buvo pradėta atviru laišku Didžiosios Britanjos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui, kuriame raginama nebelaikyti krikminaliniu nusikaltimu narkotikų laikymo. Tarp pasirašiusiųjų – ir tokios įžymybės kaip aktorė Judi Dench ar dainininkas Stingas, bei keli aukšti valstybės pareigūnai, anksčiau dirbę kovos su narkotikais srityje.
Ketvirtadienį „Guardian“ paskelbė šio laiško tekstą, kuriame reikalaujama „skubiai ir skaidriai“ peržiūrėti įstatymus, reguliuojančius dabartinę narkotikų reguliavimo politiką. Per pastaruosius 40 metų Didžiojoje Britanijoje smarkiai padaugėjo narkotikų vartojimo atvejų, o taikant baudžiamąjį kodeksą buvo padaryta žala tiek pavieniams asmenims, tiek ir visai visuomenei. „Narkotikų vartotojų kriminalizavimas lemia didesnę socialinę atskirtį ir stigmatizaciją, kuri nulemia, kad šiems žmonėms žymiai sunkiau rasti darbą ir būti produktyviais visuomenės nariais. Tai sukuria visuomenę, pilną neišnaudotų resursų“, – rašoma laiške.
Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien 2010 metais net 80 tūkst. žmonių, daugiausia jauni ir nepasiturintys juodaodžiai, buvo pripažinti kalti dėl narkotikų laikymo. Iš viso per paskutinį dešimtmetį daugiau kaip milijonas žmonių gavo už tai kriminalinį įrašą. Įžymybių remiama kampanija siekia, kad vietoj kriminalinių bausmių už narkotikų vartojimą ir laikymą būtų skiriamos administracinės nuobaudos. Jie remiasi Portugalijos pavyzdžiu, kur narkotikų vartojimas esą nė kiek nepadidėjo po to, kai 2001 metais buvo panaikinta baudžiamoji atsakomybė už narkotikų laikymą.
„Financial Times“
Gamtos teikiama nauda įvertinta pinigais
Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą buvo įvykdyta „Nacionalinė ekosistemos analizė“, siekiant įvertinti pinigais naudą, kurią šalies visuomenei atneša jos natūrali aplinka. Pirminiais duomenimis, gamtos teikiamos „nemokamos paslaugos“ – pradedant žemės ūkiu ir baigiant poilsio galimybėmis – vertos dešimčių milijardų svarų kasmet.
Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas pareiškė, kad analizės duomenys tik sustiprino įsitikinimą dėl būtinybės saugoti gamtą ir į ją investuoti. Gauti rezultatai bus panaudoti ateityje planuojant valstybės vidaus politiką. Tyrimas pateikia kelis galimus ateities scenarijus atsižvelgdamas į tai, kokios politikos galėtų imtis valstybė ir kaip tai per 50 metų atsilieptų gamtai bei ekonomikai.
Nevaržomo ekonominio augimo atveju žemės ūkio produkcija išaugtų 420 mln. svarų per metus, tačiau gamtai padaryta žala, daugiausia per prarandamus žaliuosius plotus ir išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, atsilieptų 20,6 mlrd. svarų nuostoliais. Tuo tarpu atvirkštinio scenarijaus atveju, tausojant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, žemės ūkis prarastų 510 mln. svarų pajamų, tačiau ją gerokai atsvertų 33 mlrd. didesnės pajamos iš poilsio ir kitų gėrybių, kurias teikia ekosistema.
Ianas Batemanas, gamtos mokslų profesorius ir pagrindinis tyrimo ataskaitos autorius, teigia, kad analizės tikslas toli gražu nėra tiesiog pateikti įspūdingus skaičius. „Galų gale, juk aplinkos vertė apskritai neišmatuojama“, – sako jis. Remiantis turimais duomenimis, bus galima bandyti paveikti ūkininkų ir žemės savininkų elgesį, kad jie imtų labiau vertinti gamtą ne tik rinkos požiūriu.
„The Telegraph“
Negali užkirsti kelio išlaidavimui
Net ir giliomis demokratijos tradicijomis besididžiuojantys britų politikai neišvengia skandalų dėl biudžeto lėšų švaistymo. Neseniai paaiškėjo, kad kredito kortelės, kurias viešojo sektoriaus tarnautojai gauna kaip priedą prie atlyginimo, kad galėtų padengti su darbu susijusias išlaidas, buvo naudojamos, švelniai tariant, ne visai pagal paskirtį – tūkstančiai svarų buvo išssvaistyti prabangiems restoranams, gėrimams ir laisvalaikiui. Tačiau nė nesulaukus, kol nurims šio skandalo sukeltas visuomenės pasipiktinimas, rašo „The Telegraph“, parlamento nariams išduodamos naujos mokėjimo kortelės, dengiamos mokesčių mokėtojų pinigais.
Nepriklausomos parlamentinių standartų tarnybos (NPST) duomenimis, parlamentarai jau vien per pirmus du šių metų mėnesius išleido 3,2 mln svarų įvairioms darbo reikmėms. Nepaisant to, NSPT, kuri buvo įkurta tam, kad griežčiau prižiūrėtų politikų išlaidas, buvo priversta atlaisvinti taisykles, kai parlamentarai pagąsdinus apskritai panaikinti šią tarnybą. Parlamento nariai sugebėjo išsireikalauti galimybę naudotis kreditinėmis kortelėmis atsiskaityti už įvairiausias paslaugas, tokias kaip kelionės, viešbučiai, raštinės reikmenys ir komunalinės prekės.
„Evening Standart“
Baimė dėl infekcijos neaplenkė ir britų
Kaip ir visoje Europoje, taip ir Didžiojoje Britanijoje nerimsta aistros dėl E. Coli bakterijų sukeliamos mirtinai pavojingos žarnyno infekcijos, nuo kurios pasaulyje jau nukentėjo daugiau kaip 1600 žmonių, įskaitant ir septynis Didžiojoje Britanijoje. Anot „Evening Standart“, mokslininkai dirba, siekdami nustatyti šaltinį, iš kurio kilo „visiškai nauja ir super-nuodinga“ E. Coli bakterijų rūšis. Įtarinėjimai neaplenkė agurkų, pomidorų ir salotų, tačiau kuri daržovė kalčiausia, mokslininkai vis dar nenusprendė.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia šiuo metu atliekianti tyrimus, siekdama išsiaiškinti priežastis, dėl kurių kilo šis vienas mirtiniausių apsinuodijimo maistu atvejų Europos istorijoje, kuris palietė dešimt šalių ir dėl kurio mirė mažiausiai 18 žmonių. PSO atstovė Hilde Kruse sako, kad žudanti bakterijos atmaina yra „unikali“ ir niekuomet iki šiol nebuvo aptikta pacientuose. Visi septyni apsinuodiję žmonės Didžiojoje Britanijoje pasigavo užkratą Vokietijoje, teigia šalies Sveikatos apsaugos agentūra. Ji taip pat įspėjo keliaujančius žmones vengti vartoti daržoves, kol mokslininkai neatrado užkrato šaltinio.
Rytų Anglijos universiteto profesorius Paulas Hunteris teigia, kad per ateinančias kelias dienas turėtų sumažėti naujų užsikrėtimo atvejų jau vien dėl to, kad daržovės greitai vysta ir greičiausiai bus suvartotos per savaitę ar dvi.
