„Newsweek“
Pakistano atominis augimas
Savaitraščio „Newsweek“ teigimu, Pakistanas sparčiai augina savo atominius raumenis. Žurnalo redakcijai pavyko gauti palydovinių nuotraukų, kuriose matyti, kaip kyla dar vienas reaktorius, skirtas plutoniui sodrinti. Vieno iš buvusio prezidento G. W. Busho komandos narių teigimu, jau visai greitai Pakistanas savo atominiu arsenalu gali pranokti Prancūziją.
Žurnalui „Newsweek“ taip pat pavyko gauti informacijos, kad Pakistano turimo branduolinio kuro pakaktų 100 branduolinių galvučių, gaminant po 20 kasmet. „30 metų stebėjome Pakistano branduolinę programą, bet tai, kas vyksta dabar, veda katastrofos link“ – teigia JAV Strateginių ir Tarptautinių studijų centro vadovė Sharon Squassoni.
Pakistano atstovai tvirtina, kad tai tėra reakcija į Indijos karo mašinos atnaujinimą, kuriai skirta 50 milijardų JAV dolerių. Teigiama, kad Pakistano vyriausybė, negalėdama atsakyti Indijai tuo pačiu, nusprendė pasigaminti atominį ginklą, kuris būtų svarus argumentas tarptautinėse derybose. „Mums svarbu, kad Vakarai suprastų, jog Pakistano žlugimas yra per didelė kaina“, – teigia vienas Pakistano atominės fizikos specialistų Pervezas Hoodbhoy.
Jungtinių Valstijų iniciatyvinės grupės dėl atominio pavojaus nario Samo Nunno teigimu, pastaruoju metu tvyranti įtampa vis panašesnė į lenktynes tarp draugystės ir katastrofos: „Abi pusės privalo giliai įkvėpti, gerai pagalvoti ir rasti išeitį iš šios situacijos.“
„Time“
Nedarbo krizė
JAV ekonomika atsigauna ir pasiekė 2007 metų lygį, tačiau dabar tiek pat darbo padaroma samdant septyniais milijonais mažiau darbuotojų, teigiama žurnale „Time“. Suskaičiavus ne tik aktyviai darbo ieškančius žmones, bet ir tuos, kurie dirba nepilnu etatu, paaiškėjo, kad beveik 24 milijonai amerikiečių neturi nuolatinio darbo.
Didžiausią nuostabą analitikams kelia tai, kad kylant ekonomikai nedarbo lygis nemažėja – per dvejus atsigavimo metus darbo vietų padaugėjo vos 2 proc., nors buvo prognozuoti 6 proc.
Krizės metu įmonės labiausiai taupė atleisdamos darbuotojus. „Mes radome būdų, kaip pagaminti daugiau, samdant mažiau“, – teigia vienos didžiausių aliuminio perdirbimo įmonių „Alcoa“ tarybos narys Klausas Kleinfieldas.
Daugiausia prie šio reiškinio prisidėjo technologinė raida ir globalizacija, teigiama „Time“. JAV gamintojai vis daugiau produkcijos gamina pasitelkdami pramoninius robotus, o pažangios kompiuterinės programos gali pakeisti žmones, pavyzdžiui, vykdant apskaitą.
Tuo tarpu globalizacijos dėka net kylant ekonomikai papildomos darbo vietos sukuriamos kitose šalyse, į kurias amerikiečiai neretai perkelia savo gamyklas, mat Kinijos, Indonezijos ar Afrikos šalių piliečiai dirba už vidutiniškai dešimt kartų mažesnį atlyginimą.
Nobelio premijos laimėtojo, ekonomisto Michaelo Spence‘o teigimu, ekonomikos augimas ir nedarbo lygis nebėra priklausomi vienas nuo kito, ir tokia tendncija JAV laikysis dar kelis dešimtmečius.
„The Washington Post“
Finansinės bėdos – išbandymas britų ir amerikiečių aljansui
JAV prezidento Baracko Obamos vizito metu Didžiajai Britanijai reikia apsispręsti, ar ši galės išlaikyti savo pozicijas tarptautinėje arenoje.
„Mūsų problema slypi ne ambicijų trūkume. Trumpai tariant, mums baigėsi pinigai“, – sakė prestižinės Londono ekonomikos mokyklos užsienio reikalų profesorius Nickas Kitchenas.
Jungtines Valstijas neramina britų premjero Davido Camerono ketinimai mažinti ginkluotės išlaidas. Kritikų nuomone, tokie veiksmai gali smarkiai susilpninti britų ir amerikiečių partnerystę ilgesnėje perspektyvoje. Kiek anksčiau šį mėnesį Britų Armijos, Karališkojo laivyno ir Karališkųjų oro pajėgų atstovai teigė, jog jei jų išlaidos bus dar labiau apkarpytos, Didžioji Britanija nebegalės tęsti visų karinių operacijų.
D. Camerono vyriausybė viešai pareiškė nenorinti „ir toliau vergauti Jungtinėms Valstijoms, kaip buvo Tony Blairo valdymo metu“. Vis dėlto abiejų šalių santykiai yra labai artimi. Dvišalės Saugumo tarybos, skirtos žvalgybinės informacijos mainams palengvinti, įkūrimas tik patvirtina Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos artumą.
Ekspertai teigia, kad nors abi šalys nesutaria tam tikrais klausimais, ypač dėl to, kiek smarkiai JAV įsitrauks į Libijos konfliktą, tiek Londonas, tiek Vašingtonas stengsis palaikyti kuo geresnius santykius, nes kitaip apie sklandų karių išvedimą iš Afganistano negalima kalbėti.
„Mes jaučiame amerikiečių nerimą dėl karinio biudžeto apkarpymų, tačiau man atrodo, kad jie neįvertina mūsų situacijos rimtumo, – teigė Oksfordo universiteto profesorius Nigelas Bowle‘as. – Aš labai nustebčiau jei tai nebūtų paaiškinta JAV atstovams“.
„The New York Times“
Graikija kelia nesantaiką Europoje
Dienraščio „The New York Times“ teigimu, gilėjant euro zonos krizei vis mažiau tikėtina, kad šalys ras bendrą susitarimą dėl gelbėjimosi priemonių. Nesantaiką dar labiau kaitina nesutarimai dėl Graikijos – neaišku, ar krizės ištiktai šaliai euro zonos narės suteiks paskolą ar skolų naštą perkels ant obligacijų savininkų pečių.
„Situacija atrodo niūriai – visi laikosi savo pozicijos ir nei viena pusė nelinkusi nusileisti“, – teigė Europos Komisijos pirmininko patarėjas Paulis De Grauwe.
Gegužės 6 dienos susitikimas parodė, kad nesutarimai kyla ne tik tarp turtingesnių šiaurinių regionų ir pietinės Europos: graikų nuostabai, kritikos pažėrė Ispanijos ir Italijos atstovai. Abi šios šalys baiminasi, kad recesija Graikijoje atbaidys investuotojus, kurie dažnai tapatina visas tris pietines Europos valstybes.
Graikijos skolos restruktūrizavimui priešinasi ir Europos centrinis bankas, kuris turi 45 mlrd. eurų vertės Graikijos obligacijų. Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos atstovai linkę trumpalaikes obligacijas keisti ilgalaikėmis, taip suteikiant Graikijai daugiau laiko vidinėms reformoms. Tačiau lieka neaišku, ar ekonomiškai silpnesnių šalių vyriausybės dar ilgai galės karpyti socialines išlaidas, taip keldamos masinio nepasitenkinimo bangas.
„The Wall Street Journal“
Artėja lengvai išgaunamos naftos pabaiga
Lengvai išgaunamos naftos atsargoms mažėjant, nafta turtingos šalys investuoja milžiniškus pinigus į sunkiai prieinamose vietose esančių telkinių paieškas. „Jiems baigiasi lengvai išgaunama nafta, – teigia energetikos specialistas Woodas Mackenzie. – Daugiau nei pusė atsargų iš pagrindinių telkinių jau išsiurbta, tad dabar prasidės intensyvios sunkiau išgaunamos naftos paieškos“. Artimųjų Rytų naftos atsargos šiuo metu siekia apie 78 milijardus barelių. Tačiau į šiuos skaičius neįtraukti po dykuma esantys naftos klodai.
Jungtinių Valstijų geologijos instituto teigimu, šiuo metu pasaulyje yra beveik trys trilijonai barelių naftos, tai reiškia, kad vartojant dabartiniais tempais jos užtektų dar 100 metų. Tačiau tik 15 proc. naftos atsargų galima pasiekti naudojant dabartines technologijas.
Naftos išgavimo gigantės „Chevron“ atstovai tikina, kad technologijos, reikalingos sunkiosios naftos gavybai, jau čia pat. „Mes žinome, kad naftos yra, dėl to nėra jokių abejonių. Vienintelis klausimas, kaip ją efektyviai išgauti“, – „The Wall Street Journal“ teigė vyriausias kompanijos chemikas Billas Higsas.
