Nors šilti orai dar nežada žiemos, miesto teritorijoje siaučiantys bebrai mano kitaip. Šie upių statybininkai intensyviai rengiasi žiemai. Taikos alėjoje, palei Nevėžio upės pakrantę, jie graužia medžius ir statosi užtvankas.
Bebrai Taikos alėjoje pagal Nevėžio upės pakrantę verčia medžius ir statosi užtvankas. U. Mikaliūno nuotr.
Aplinkosaugininkai dėl to per daug galvos nesuka – bebrai kelia tik nedidelių rūpesčių. Mat į Panevėžį iš aplinkinių miškų pradėjo plūsti briedžiai, stirnos, kiškiai ir lapės. O į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventorių užklydo net usūrinis šuo.
„Vieną popietę šventoriaus teritorijoje prie tvoros pastebėjau merdintį žvėrelį. Puoliau skambinti visoms tarnyboms. Pirmiausia paskambinau 112, klausiau, ką daryti, bet jiems tai pasirodė visiškai neįdomu, negavau jokios informacijos. Vėliau paskambinau į gyvosios gamtos apsaugą – liepė ieškotis veterinarų. Tada išsikviečiau savo pažįstamą veterinarą. Jis atvažiavo ir mielai sutiko padėti.
Deja, usūrinis šuo buvo apniktas niežų. Prašiau draugo, kad jį gelbėtų, būčiau finansavęs visą gydymą, nes gyvūnėliai man prie širdies. Veterinaras paaiškino, kad nėra jokių šansų. Šuo buvo nusilpęs, paeidavo vos porą žingsnių ir griūdavo, drebėjo. Gaila, bet nusikankinusį paklydėlį teko užmigdyti“, – „Sekundei“ pasakojo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys.
Anot kunigo, į bažnyčios teritoriją toks gyvūnas užklydo pirmą kartą, tačiau ežiukai čia dažni svečiai.
„Teritorijoje siaučia ežiukai. Čia kaip autostrada, vakare juos visada sutiksi. Jie eina į senąsias kapines arba atgal“, – sako R. Zdanys.
Gyvena nuolatos
Pasak A. Breivės, mieste yra teritorijų, kur žvėreliai gyvena nuolatos, dažniausiai tai yra didžiųjų įmonių plotai.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė tvirtina, kad tokie atvejai mūsų mieste pasitaiko vis dažniau. Tai briedis į linų kombinatą įbėga, tai stirniukai apsilanko vandentiekio teritorijoje, tai kiškiai laksto. J. Janonio gatvės gale net ir lapė grožėjosi miestu. Esama teritorijų, kur žvėreliai gyvena nuolatos, tai dažniausiai būna didžiųjų įmonių plotai.
„Miesto pakraštyje įsikūrusios miesto įmonės, kurių teritorijos gana didelės, beveik visos turi savų gyventojų. Mieste tie žvėreliai jaučiasi saugiau, nes čia nelaksto medžiotojai su šautuvais“, – sako A. Breivė.
Anot aplinkosaugininko, neseniai buvo pasitarimas, kaip spręsti tokių žvėrelių problemas.
„Mes nuturim kuo jų užmigdyti. Yra gyvūnų globos asociacija Kaune, tačiau kol ji atvažiuoja, praeina nemažai laiko, bijom, kad per tą laiką jie gali ir susižaloti. Pavyzdžiui, gelbėjome į aptvertą vandentiekio teritoriją įkliuvusią stirną. Jeigu ją nors kiek išgąsdinam, ji puola bėgti ir trenkiasi į tvorą. Po truputį, žingsnis po žingsnio, ją iškrapštėme“, – pasakojo A. Breivė.
Vietiniai gyventojai
Anot aplinkosaugininkų, nieko jau nebestebina ir pakrantėse pradėję raustis bebrai.
Miestui jie didelės žalos nepridaro, nes visos Nevėžio pakrantės apaugusios medžiais.
Bebrai neturi nuolatinės vietos – ten, kur švaru ir tvarkinga, jie gyventi nenori. Neseniai išvalyta Nevėžio pakrantė Parko gatvėje. Išjudinus jų buveinę graužikai emigruoja kitur. O ir sraunios upės bebrams užtvenkti nepavyktų.
Laimė, šie žvėreliai žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojaus nekelia. Bebrą retai kada galima pamatyti. Žinoma, jeigu jis bus tampomas už uodegos, tai kaip ir bet koks gyvūnas ginsis.
„Bebrai tikri Panevėžio gyventojai. Nuo vaikystės iki dabar gyvenu Senamiesčio gatvėje, prie pat upės. Kai buvau mažas, nuolat juos matydavau Nevėžio upėje. Taigi kiek metų aš gyvenu Panevėžyje, tiek metų ir bebrai gyvena. Na taip, jie graužia medelius, bet juk jiems reikia maitintis. Ypač prieš žiemą bebrai ruošia pašarą. Dabar pats intensyviausias laikas. Jie prisineša šakų ir po vandeniu, jeigu užšaltų, kad turėtų ką čepsėti“, – kalbėjo A. Breivė.
Pasak specialisto, Panevėžyje atvejų, kad dėl padarytos žalos ar didžiulės bebrų populiacijos tektų juos naikinti, nėra buvę. Tad kovoti su upių statybininkais nėra būtinybės.
Tačiau jei būtina, Aplinkos apsaugos departamentas išduoda specialius leidimus bebrams gaudyti.
„Nemedžiojamose teritorijose išduodami leidimai medžiotojams. Biržų rajone, Likėnuose, bebrai užtvenkė upeliuką, pakilo vanduo, pradėjo semti pakrantes. Šiuo atveju jau reikėjo žmonių įsikišimo. Davėme leidimus žvėrelius gaudyti spąstais“, – teigė aplinkosaugininkas.
Pagrindinė buveinė
Vienintelė vieta, kurią bebrai pamėgę jau ne vienerius metus, yra Skaistakalnio parkas. Seni medžiai, apžėlusios pakrantės – mėgstamiausia graužikų vieta. Čia ne kartą buvo užtvenkti tvenkiniai ir nugraužti medžiai.
Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Taučikienė sako, kad bebrai kartais kelia rūpesčių, tačiau jie nėra dideli. Nugraužti medžiai, ypač tie, kurie kelia pavojų žmonių gyvybei, yra nedelsiant nukertami. Vasarą buvo tvarkomas kultūros ir poilsio parkas.
„Čia buvo ir bebrų nugraužtų, ir į upę sukritusių, ir į jos pusę pasvirusių medžių. Graužikai buvo pamėgę šia vietą, nes upės pakrantė nebuvo tvarkoma daug metų. Tačiau pastaruoju metu šių gyvūnų ir čia mažėja“, – tvirtino specialistė.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
