Panevėžio rajono savivaldybė, pradėjusi Švaininkų tvenkinio hidrotechninio įrenginio rekonstrukcijos darbus ir jį nusausinusi, nenumatė, kad žuvis gali tekti perkelti į šalia tekančią Šuojos upę. Kilus skandalui penktadienį valdininkai karštligiškai suko galvas, ką daryti, o žvejai ir brakonieriai tęsė neregėtą puotą prie tvenkinio.
Buvo manyta, kad leidžiant vandenį žuvys išplauks į Šuojos upę, tačiau dalis jų liko duburiuose. U. Mikaliūno nuotr.
Žuvį vilko maišais
Liepos 20 dieną pradėjus nuleisti Smilgių seniūnijoje esančio Švaininkų tvenkinio vandenį ir pamažu jam senkant, žvejams išsprogo akys nuo gausaus laimikio. Jie traukė amūrus, lydekas, lynus, karpius, karosus ir nebepaisė draudimo pasiimti ne daugiau kaip penkis kilogramus žuvies.
Švaininkų tvenkinys buvo nusausintas per devynias paras.
Nesnaudė ir brakonieriai. Vyrams į pagalbą parsitempti milžiniškus amūrus atskubėjo moterys.
„Kai vyro ir dviejų moteriškių paprašiau apie 15 kilogramų sveriantį amūrą paleisti į Šuojos upę, moterys manęs vos neprimušė. Baisu, ką žmonės darė prie to tvenkinio. Rodos, kad jie gyvenime būtų nei matę, nei ragavę žuvies“, – baisėjosi į Švaininkų tvenkinį žuvų prileidusios ir jį eksploatuojančios Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Petras Narbutas.
Į „Sekundę“ skambinę gyventojai taip pat pasakojo apie maišais velkamas žuvis, brakonierių naktinius žygius. Žmonės nerimavo, kad daroma didelė žala gamtai.
Tačiau aplinkosaugininkai tikina, kad žvejai nieko blogo nedaro, o brakonierius jie gaudo.
Gresia uždusti
Aplinkosaugininkai jaudinasi dėl tvenkinyje likusių žuvų, kurios leidžiant vandenį negalėjo Šuojos upe išplaukti į Liberiškio tvenkinį, ir tų, kurių nespėjo išgaudyti žmonės. Keliuose nedideliuose duburiuose ir dumble užsilikusios žuvys dūsta.
Šios savaitės pradžioje, dar tik stojus šilumai, išmatavę deguonies kiekį vandenyje, aplinkosaugininkai konstatavo, kad jis ekstremaliai mažas. Tvyrantis karštis, sausra – ir duburiuose neliks vandens, žuvys užtrokš.
Tik pradėjus nuleisti vandenį prie tvenkinio puolę žvejai nuo jo nesitraukia ir dabar.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėja Ieva Jakupkaitė ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Dalius Breivė tvirtina, kad Panevėžio rajono savivaldybė ir Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugija turėjo keliuose nedideliuose duburiuose ir dumble likusias žuvis perkelti į čia pat esančią Šuojos upę. Esą toks punktas buvo įtrauktas ir išduodant leidimą remontuoti užtvankos įrenginį.
Šios savaitės pradžioje jie rajono Savivaldybę ir medžiotojų ir žvejų draugiją paragino imtis žuvų perkėlimo darbų, tačiau penktadienį prie tvenkinio triūsė tik užtvankos įrenginį tvarkantys darbininkai.
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis, „Sekundės“ paklaustas, kodėl negelbėjamos žuvys, sakė, kad ten jų likusi tik smulkmė ir nebėra prasmės. Kita vertus, Savivaldybė neturi specialistų, galinčių imtis tokių darbų. Tam reikėtų samdyti rangovą, tai užtruktų.
Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas P. Narbutas teigia, kad ir jie nepajėgūs perkelti žuvų.
„Neturime tam priemonių. Be to, pavojinga lįsti į užpelkėjusį tvenkinį. Kojos dumblan į metro gylį sulenda. Neįsivaizduoju, kaip tas žuvis galima perkelti. Niekas negalvojo, kad jos ten apskritai liks. Tikėjomės, kad leidžiant vandenį išplauks į upę. Nusekus paaiškėjo, kad ten susidarę keli duburiukai, o juose užsiliko žuvų. Nemanau, kad ten jų būtų daug. Amūrus, tarp kurių buvo net iki 20 kilogramo rubuilių, lydekas, lynus žmonės jau išgaudė“, – kalbėjo draugijos pirmininkas.
P. Narbutas tikisi, kad Panevėžio rajono savivaldybė, baigusi tvenkinio įrangos rekonstrukcijos darbus, skirs lėšų ir vėl bus įleista žuvų.
Aplinkosaugininei I. Jakupkaitei valdininkų ir medžiotojų atsikalbinėjimai, kad nepajėgūs perkelti žuvų, kelia šypseną.
„Reikia tik noro. Tuo užsiima žuvivaisos įmonės. Tereikia kurią nors pasamdyti“, – sako ji .
Aplinkosaugininkai tikina, kad nusekusiame tvenkinyje dar tikrai yra ką gelbėti.
Po pokalbio nepraėjus nė valandai į „Sekundę“ paskambinęs E. Lunskis pareiškė, kad Savivaldybė vis dėlto pradėjo ieškoti, kas galėtų perkelti žuvis.
Nutvėrė tik šešis
D. Breivė pasakojo, kad aplinkosaugininkai stebėjo ir kontroliavo vandens nuleidimo darbus, o pastarąją savaitę tik trumpam atsitraukia nuo tvenkinio, budi ir naktį.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas D. Breivė sakė, kad likusioms žuvims gresia uždusti.
„Kai yra daug žuvų, atsiranda ir brakonierių“, – sakė jis.
Aplinkosaugininkai nutvėrė šešis asmenis, žuvis gaudžiusius žeberklais ir kitais neleistinais įrankiais. Gyventojams, turintiems žvejo bilietą, žvejoti tvenkinyje nedraudžiama, tačiau jie privalo laikytis žvejybos taisyklių. Pavyzdžiui, nesugauti daugiau kaip 5 kilogramus žuvies.
„Sekundei“ skambinę žmonės pasakojo, kad žvejai drausmingi, kai už nugarų stovi aplinkosaugininkai. Kai tik šių nėra, žuvis tempia maišais.
Beje, žvejoti šiame tvenkinyje nepakanka vadinamojo universalaus žvejo bilieto, būtinas Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos leidimas. Tačiau aplinkosaugininkai nebaudė turėjusių tik bilietą žvejų.
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas svarstė: jei Savivaldybė ar Medžiotojų ir žvejų draugija nepasirūpins perkelti žuvų, tai geriau tegu jas išgaudo žmonės, nes vis tiek jos uždus.
Remontuoja už ES lėšas
- Panevėžio rajono savivaldybė 1975 metais statytam Švaininkų tvenkinio hifrotechniniam įrenginiui remontuoti gavo 190 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos. Tai – pirmoji užtvanka rajone, kurioje atliekami tokie dideli remonto darbai.
- Vykdoma žemių užtvankos ir šachtinės vandens pertekliaus pralaidos rekonstrukcija. Šachtinės vandens pertekliaus pralaidos tiltelio medinė perdanga buvo labai susidėvėjusi, skylėta, metalinės konstrukcijos surūdijusios. Kairiojo tvenkinio pralaidos uždorio pakėlimo mechanizmo nėra, o dešinysis – sugadintas. Abu uždoriai nesandarūs, aprūdiję.
Per potvynius kildavo pavojus užtvankai visiškai sugriūti.- Užtvankos remonto darbai galėjo būti pradėti tik nuleidus vandenį. Tai daryti imtasi liepos 20 dieną.
- Kadangi vandens išleisti pakeliant uždorius nepavyko, buvo šiek tiek įpjautas kairysis tvenkinio pralaidos uždoris. Vanduo buvo pamažu leidžiamas devynias paras – po 20–30 centimetrų per parą.
- Numatyta naujai įrengti šachtos tarnybinį tiltelį, uždorius ir sraigtinius keltuvus. Planuojama pašalinti apie 80 medžių, iškirsti krūmus, kurių šaknys ardo užtvankos betoną.
- Atlikus visus hidrotechninių statinių rekonstravimo darbus, uždoriais uždarius šachtos dugnines angas, bus atkurtas vandens lygis tvenkinyje.
- Rekonstrukcijos darbai turėtų būti baigti šių metų spalį. Aplinkosaugininkai mano, kad vandens lygis tvenkinyje atsikurs ne anksčiau kaip kitų metų pavasarį.
Inga SMALSKIENĖ
