Penktadienio vakarą jau tradicija tampanti Baltojo amūro šventė į Senvagę priviliojo nemažą būrį ne tik žvejų, bet ir smalsuolių. Jeigu ne pasižiūrėti, kaip šventės dalyviai traukia savo laimikius, tai bent paragauti čia pat verdamos maloniai gomurį nuteikiančios žuvienės. Deja, niekam iš žvejų nepavyko sugauti nė vieno amūro – itin atsargios ir dėl savo gyvybės bet kokia kaina kovojančios žuvies.
Varžybose dalyvavo ir šešios dailiosios lyties atstovės. U. Mikaliūno nuotr.
Nežinia kas – vasariškai šiltas oras ar sportinis azartas į jau trečią kartą rengiamą šventę paskatino užsiregistruoti 95 dalyvius, tarp jų buvo net šešios dailiosios lyties atstovės ir nemažas būrys vaikų. O pernai jėgas išbandyti išdrįso tik 55 dalyviai. Tiesa, vieniems sekėsi geriau, kitiems – prasčiau. Kaip sakoma, nei žvyno, nei uodegos. Ir nors laimėtojai kuklinosi, kad jokių paslapčių, kaip sugauti kuo daugiau žuvies, nėra, ant kranto besibūriavusiems smalsuoliams atrodė kitaip. Mat vieni žvejai per visą vakarą pagavo vos po vieną kitą žuvelę, net katinui vakarienei nebūtų pakakę, o kiti vos spėjo mesti ir traukti meškeres. Šios šventės laimėtojas jau buvo aiškus vos po valandos. 25-erius metus meškerės iš rankų nepaleidžiantis Rolfas Bitinas, sugavęs net pusketvirto kilogramo įvairios žuvies, buvo paskelbtas nugalėtoju. Nuo jo nedaug atsiliko ir antroje vietoje likęs sūnus Rytis Bitinas, sugavęs 1 kg ir 862 gramus žuvies.
Geriausiu žveju pripažintas R. Bitinas sako, jog žvejyba jam yra daugiau sportas, todėl rezultatai priklauso tik nuo įdėto darbo. O per ketvirtį amžiaus darbo įdėta tikrai nemažai – dalyvauta net dešimtyje pasaulio žvejybos čempionatų, daugybėje tarptautinių varžybų. Visas žuvis vyras sugavo žvejodamas su uodo trūklio lervomis – universaliausiu masalu plūdininkų varžybose.
Ir nors žvejys kuklinosi, kad visas laimikis sugautas viena meškere, ant kranto išdėliota „amunicija“ išdavė, kad tai ne šiaip paprasta bambukinė ar iš lazdyno išdrožta meškerė. R. Bitinas prasitarė, kad žvejyba toks brangus malonumas, kad apie sumas ir kainas jis jau seniai nebekalba.
„Čia nėra jokios sėkmės, tik darbas. Per metus – bent po šešerias tarptautines varžybas, net nebeturiu kur dėti medalių ir taurių. Žmonės gaudo žuvį ten, kur ji kimba, o aš ją moku pagauti bet kur. Daugeliui žvejų reikia tik mėsos, o man – paties proceso. Per metus pagaunu po porą tonų žuvies, bet visas paleidžiu, net šeimai pietums neparnešu. Čia vienintelės varžybos, kur žuvis ne paleidžiama, o sugaunama“, – „Sekundei“ pasakojo R. Bitinas.
Jo ir sūnaus Ryčio palaikyti atėjo visa šeima. Beje, pomėgiu žvejoti Rolfas užkrėtė ne tik sūnus, bet ir dukreles – iš viso net keturias savo atžalas.
Šiemet pagrindinius prizus susižėrė tėtis su sūnumi – Rolfas ir Rytis Bitinai (viduryje), sugavę daugiausia žuvies. Bendras jų laimikis – daugiau kaip penki kilogramai.
Žvejų dinastija
Tarp dailiosios lyties atstovių geriausiai pasirodžiusi Kristina Januškevičienė taip pat sakė, kad jokių paslapčių, kaip sugauti kuo daugiau žuvies, ji neturinti. Vyras, užkietėjęs žvejys, savo pomėgiu sugebėjo užkrėsti ir septynmetį sūnų. Ji į šventę atlydėjusi savo mažąjį žveją, o kad nereikėtų ant kranto lūkuriuoti, nusprendė išbandyti savo jėgas. Ir neapsiriko – jos laimikis net 420 gramų žuvies.
„Sūnus dalyvavo, tad dėl smagumo ir aš nusprendžiau prisidėti. Tikrai nesitikėjau laimėti, nes pastaruoju metu labai retai kada bepaimu meškerę į rankas. Tik prieš šią šventę iš vakaro šiek tik „pasirepetavau“. Manyčiau, kad visa paslaptis – geri užkietėjusių žvejų patarimai. Mat mūsų šeimoje ir tėtis, ir vyras be galo mėgsta žvejoti“, – po apdovanojimų ceremonijos kalbėjo žvejė.
Beje, be apdovanojimų neliko ne tik mama, bet ir sūnus. Septynmetis Erikas, nušluostęs nosį gerokai vyresniems vaikams, iš vicemero Alekso Varnos rankų atsiėmė taurę kaip kategorijos iki 16 metų nugalėtojas. Jo laimikis svėrė net 624 gramus.
Be prizų neliko ir patys jauniausi šios šventės dalyviai – vos penkerių Matas Adomaitis bei Karolina Rinkevičiūtė. Įdomu tai, jog pati jauniausioji šventės dalyvė sugavo net 442 gramus žuvies.
Šį kartą vyriausias šventės dalyvis buvo 77 metų Gabrielius Ransovas. Deja, apdovanojimų ceremonijos jis nebelaukė. Šiais metais specialus apdovanojimas buvo įsteigtas ir šeimų kategorijoje. Joje nugalėtojais pripažinta Daujotų šeima – mama, tėtis, sūnus ir šeimos draugas. Ir nors visos šeimos laimikis svėrė vos 236 gramus, tai nesutrukdė jiems mėgautis pergale.
Džiaugiasi ne rezultatais, o pačiu procesu
Nors apdovanojimais džiaugtis galėjo ne visi, šventės dalyviai tikino, kad svarbiausia ne rezultatas, o pats procesas. O lengvą pralaimėjimo kartėlį puikiai nuplovė gardi žuvienė.
Jau antrą kartą Baltojo amūro šventėje dalyvavęs pensininkas Jurijus šventės organizatoriams pasiūlė įsteigti ir dar vieną kategoriją – mažiausios sugautos žuvies, kurios nugalėtoju pretendavo tapti.
„Iš viso šį vakarą pagavau tik penkias „štukas“. Keturios labai mažytės, bet penktoji – net 70 gramų. Tad sakyčiau, kad visai neblogai, nes kibimas itin prastas. Iš ryto buvo daug geriau – itin kibo karosai. Bet pasikeitus vėjui ir atšalus vandeniui, viskas pasikeitė“, – guodėsi prastu laimikiu Jurijus.
Smalsuoliai ne tik galėjo stebėti, kaip sekasi žvejams, bet ir paragauti čia pat verdamos gardžios žuvienės.
Kaip pats sako, žvejoja jau pusę amžiaus, bet tokią nesėkmingą žvejybą seniai turėjęs. Nepaisant sugauto laimikio, jo nuotaika puiki, nes čia atėjo ne žuvies prisigaudyti, o pabūti gryname ore, pabendrauti su kitais kolegomis.
„Pernai sugavau pusės kilogramo amūrą, nors ir ne didžiausią tą vakarą, bet prizą gavau. Bet ne apdovanojimai svarbiausia, o tiesiog pabuvimas gryname ore. Idealiausia, jeigu šventė vyktų šeštadienį. Nuo ryto, kada geriausias kibimas, būtų galima įmerkti meškerę ir gerokai ilgiau pažvejoti“, – siūlė pensininkas.
Šiemet pirmą kartą ne tik Baltojo amūro šventėje, bet ir apskritai plūdinėse varžybose dalyvavusi Kristina Rudokaitė pasidžiaugė, nors kibo ir ne per geriausiai, bet vieną kolegą „apgaudė“ – jai kibo raudonsparnės, karosiukai. Jos teigimu, Lietuvoje gana nemažai dailiosios lyties atstovių žvejoja, tačiau jos retai dalyvauja varžybose, tad ir susidariusi nuomonė, jog tai itin vyriškas užsiėmimas.
„Tiesiog vartytis ir degintis paplūdimyje ne man, o su meškere visai kas kita. Visi šeimos vyrai žvejoja – brolis, tėtis, dėdė, tad ir aš prieš penkerius metus pradėjau žvejoti, tiesa, daugiau žiemą ant ledo. Tai pats geriausias poilsis ir laisvalaikio leidimo būdas. Gal pradėsiu dalyvauti ir plūdinėse varžybose“, – geros nuotaikos nestokojo K. Rudokaitė.
Lina DRANSEIKAITĖ
U. Mikaliūno nuotr.
