Žolės kaina – keli šimtai eurų (papildyta)

Per šimtą šlavėjų ir juos tvarkyti daugiabučių teritorijų pasamdę bendrijų pirmininkai pateko į spąstus. Konteinerių žaliosioms atliekoms nestatanti Savivaldybė pradėjo sekti, kur tvarkytojai krauna nupjautą žolę. Už prie mišriųjų atliekų konteinerių suverstą krūvelę tokiems šlavėjams grasinama kelių šimtų eurų baudomis.

Panevėžyje 120-ies daugiabučių namų teritorijas tvarkantis K. Brandišauskas, kaip ir kiti daugiau nei šimtas jo kolegų, atsidūrė valdininkų dėmesio centre Savivaldybei įsigijus keturias kilnojamąsias vaizdo kameras. U. Mikaliūno nuotr.

Pakliuvo į spąstus

Kirsti per kišenę Savivaldybė nusiteikusi nepaisydama, kad už gyventojų lėšas tvarkomi sklypai aplink daugiabučius yra ne jų, o valstybės nuosavybė.

Panevėžyje 120-ies daugiabučių namų aplinką tvarkantis Karolis Brandišauskas – vienas iš nemažo būrio šlavėjų, jau sulaukusių Savivaldybės įspėjimo apie gresiančias sankcijas.

K. Brandišauskui neseniai paskambinusi Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistė įspėjo turinti duomenų, kad nupjautą žolę vyriškis suvertė greta mišriųjų atliekų konteinerio. Vyras atsipirko įspėjimu. Dar kartą pričiuptas akylų Savivaldybės kontrolierių Karolis taip paprastai nebeišsisuktų. Už aplink daugiabučius valstybinėje žemėje nupjautą ir prie konteinerių paliktą žolę jam grėstų iki 579 Eur bauda.

Per keturis šių metų mėnesius už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn patraukta 12-a panevėžiečių. Prie konteinerių atvažiuojantys panevėžiečiai po didinamuoju stiklu atsidūrė Savivaldybei įsigijus keturias kilnojamąsias filmavimo kameras.

Pageidauja rakinamų konteinerių

K. Brandišauskas nesigina pasielgęs ne pagal Savivaldybės tarybos patvirtintas Miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Aplinkos tvarkytojas teisinasi kitos išeities, kaip supilti žolę prie konteinerių, neturintis.

Savivaldybės pasamdyti komunalinių atliekų tvarkytojai perspėja, jog prie konteinerių masiškai augančios nupjautos žolės krūvos yra toks pat šiukšlinimas, kaip jos išvertimas bet kurioje viešojoje vietoje. U. Mikaliūno nuotr.

Daugiabučių teritorijas tvarkantis smulkusis verslininkas didžiąją dalį žolės išveža į Panevėžio rajone savo pastatytus pramoninius uždarus konteinerius, kur 60 laipsnių karštyje žaliosios atliekos supūdomos ir, virtusios kompostu, parduodamos. Per sezoną K. Brandišauskas taip iš miesto išveža apie 20 tonų žolės. Tačiau, anot jo, dėl ankstyvo pavasario ir oro sąlygų šiais metais žolė auga taip sparčiai, kad į pūdyti skirtus konteinerius ji nebetelpa.

Vyrą stebina, kad Savivaldybė aplinkos tvarkytojus ketina bausti, užuot paieškojusi išeities.

„Dabar viešai kabinamos lentelės su telefonų numeriais, kam pranešti apie ne vietoje išpiltą žolę. Žmonės taip skatinami vieni kitus skųsti. Apie kokį tada bendruomeniškumą kalbėti?“ – stebisi Karolis.

Jo nuomone, Savivaldybė turėtų ne priešinti gyventojus, o tiesiog parūpinti žaliosioms atliekoms skirtų rakinamų konteinerių.

„Daugiabučių mikrorajone tokių galėtų būti bent po kelis. Nuo jų raktus turėtų tik teritorijų tvarkytojai – niekas į suverstą žolę neprimestų buitinių atliekų. Negi dabar geriau, kai žolė verčiama prie konteinerių ar bet kur kitur?“ – Savivaldybei sprendimą siūlo smulkusis verslininkas.

Išvežti per brangu

Panevėžyje daugiabučių namų teritorijas tvarko maždaug 100 bendrijų samdomų smulkiųjų verslininkų. Savivaldybė motyvuoja pasirūpinusi žaliosiomis atliekomis.

Joms skirtas 10-ies kub. m talpos konteineris pastatytas ties Ukmergės ir Staniūnų g. sankirta, dar du triskart didesni įrengti šalia įvažos į „Panevėžio specialaus autotransporto“ eksploatuojamą didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę Pilėnų g. 43, žaliosios atliekos taip pat nemokamai priimamos dviejose Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro aikštelėse Savitiškio ir Senamiesčio gatvėse.

Tačiau su žolės prikrautomis priekabomis į jas per visą miestą važiuoja retas verslininkas, tvarkantis teritorijas aplink daugiabučius. Vidutiniškai 115 Eur (400 Lt) atlygį už vieno daugiabučio teritorijos tvarkymą iš gyventojų susirenkantys smulkieji verslininkai motyvuoja uždirbantys per mažai, kad leistų pinigus žolei vežti.

Sovietinių nusidėvėjusių namų priežiūrai kiekvieną centą skaičiuojančios daugiabučių bendrijos šlavėjams mokėti daugiau ne tik neišgali, bet ir nemato prasmės. Visame mieste tėra vos keli daugiabučiai, įsiteisinę juos supančius valstybinės žemės sklypus. Likusieji stūkso valstybinėje žemėje ir be Savivaldybės leidimo kiemuose negali nei platinti automobilių stovėjimo aikštelių, nei įsirengti žaidimų zonų vaikams.

„Mes ir taip mokame pinigus už valstybinės žemės tvarkymą, logiškai mąstant tuos darbus turėtų daryti Savivaldybė. Kodėl turėtume mokėti dar ir už žolės išvežimą?“ – teisybės pasigenda vieno Marijonų g. daugiabučio pirmininkė.

Savivaldybė daugiabučių namų teritorijas šluodavo ir pjaudavo prieš aštuonetą metų. Tačiau tuomet, 2007-aisiais, miestui tvarkyti iš biudžeto būdavo atseikėjama 1,9 mln. Eur. Šiais metais tam teskirta 689 tūkst. Eur.

Žolę maišo ir su klozetais

Atliekų tvarkymo rinką Aukštaitijos sostinėje monopolizavusi Savivaldybės įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ siūlo jai finansiškai naudingą išeitį – daugiabučių bendrijoms užsisakyti žaliųjų atliekų išvežimo paslaugą.

J. Vingilytės teigimu, 2013-aisiais mieste buvo pastatyta dešimt žaliosioms atliekoms skirtų konteinerių, tačiau žolė, šakos juose tesudarė trečdalį. Likusi dalis – suverstos mišriosios buitinės atliekos.

Įmonės atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė teigia, jog žaliosioms atliekoms skirtų konteinerių mieste galima pastatyti daugiau, jei patys gyventojai būtų sąmoningesni. Vieninteliame žolei, šakoms ir kitoms žaliosioms atliekoms skirtame konteineryje ties Ukmergės ir Staniūnų g. sankirta, pasak J. Vingilytės, randama net išmestų klozetų ar baldų dalių.

Anot jos, 2013-aisiais mieste buvo pastatyta dešimt tokių konteinerių, tačiau žaliosios atliekos juose tesudarė trečdalį. Likusi dalis – suverstos mišriosios atliekos.

„Gyventojams atrodo, kad nieko blogo viską kartu suversti. Bet jie nemato pasekmių. Kiekviena į žolę įmesta šiukšlė Savivaldybei kainuoja“, – „Sekundei“ teigė J. Vingilytė.

Panevėžio regioninis atliekų tvarkymo centras žaliąsias atliekas priima nemokamai, tačiau atvežta kiekviena tona mišrių atliekų kainuoja 19,9 Eur. Per 2014-uosius „Panevėžio specialus autotransportas“ į regioninį sąvartyną išvežė 21 450 tonų mišriųjų komunalinių atliekų

J. Vingilytės teigimu, prie konteinerių išaugančios nepjautos žolės krūvos yra toks pat šiukšlinimas, kaip jos išvertimas bet kurioje viešojoje vietoje.

„Gyventojai to nesureikšmina, įsivaizduoja, kad prie konteinerių galima bet ką mesti – atvažiuos šiukšliavežiai ir sutvarkys. Šiukšliavežis skirtas tik supilti, kas yra konteineriuose. O žolei surinkti tenka siųsti savivartį automobilį ir dar traktorių, kad pakrautų. Rankomis žmogus tokių didelių nelegaliai suneštų atliekų kiekių sukrauti nesugeba. Įmonė kiekvieną dieną siunčia brigadą – traktorių ir porą savivarčių automobilių surinkti ir išrūšiuoti prie konteinerių suverstoms atliekoms“, – aiškino įmonės atstovė.

Ieškos išeities

Kaip padėti į kampą pačios Savivaldybės įspraustiems daugiabučių namų teritorijų tvarkytojams, išeities žada ieškoti naujieji jos vadovai. Miesto ūkio sritį kuruojančio Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vyžinto teigimu, bus svarstomas ir žaliosioms atliekoms skirtų rakinamų konteinerių klausimas.

„Neatmestina, kad šios idėjos galėtų būti pritaikytos“, – mano R. Vyžintas.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ