Jeigu visą pavasarį ir vasarą rinkote žoleles, dabar pats laikas paragauti šviežių mišinių – užsivirinti aromatingos ir labai sveikos arbatos. Šios vitaminų ir kitų organizmą stiprinančių medžiagų atsargos itin pravers žiemą. Daugelis augalų padeda sustiprinti imunitetą, atsikratyti įsisenėjusių ligų, o ir šiaip savomis rankomis surinktų žolelių gėrimas dažnai būna nepalyginamai gardesnis už pirktines aromatizuotas arbatas.
Nors Lietuvoje populiarėja tradicija gerti šaltas arbatas, specialistai pataria net per karščius gaivintis šilta arbata. Mat geriat šaltą skystį organizmas sunaudoja daug energijos, kad jį sušildytų, taigi užuot atvėsinę organizmą pradedate stipriai prakaituoti.
Tačiau toli gražu ne visos vaistingųjų augalų arbatos yra tik sveikos – neišmanant vaistažolių, kai kurios jų gali ir pakenkti organizmui.
Juodųjų serbentų lapų arbata
Nauda. Arbata su džiovintais arba šviežiais serbentų lapais puikiausiai stiprina imunitetą, kraujagyslių sieneles ir regą, mažina Alcheimerio ligos ir cukrinio diabeto riziką, padeda atgauti jėgas smarkiai pervargus ar po chirurginės operacijos. Šis gėrimas apsaugo nuo slogos ir ją gydo, reguliuoja arterinį kraujospūdį, pasižymi raminamuoju poveikiu. Jis stimuliuoja smegenų veiklą, teigiamai veikia inkstus ir kepenis, padeda išsigydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas.
Žala. Jeigu mėgstate arbatą vien tik iš serbentų lapų, turėkite omenyje, kad ji veikia dantų emalį lygiai taip pat, kaip vienas populiarus rudos spalvos gazuotas gaivusis gėrimas. Todėl juodųjų serbentų lapelius arbatoje geriau maišyti su kitomis žolelėmis arba dėti po 2–3 lapus vienai juodosios ar žaliosios arbatos porcijai.
Atminkite, kad juodųjų serbentų lapų arbata negalima piktnaudžiauti – vartojama dideliais kiekiais, ji iš vaisto gali virsti nuodu.
Aviečių lapų arbata
Nauda. Gydomoji arbata plikoma išskirtinai iš džiovintų arba fermentuotų aviečių lapų – tik tuomet atsiskleidžia unikalios šio augalo savybės.
Aviečių arbata mažina karščiavimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu, todėl ja gydomos peršalimo ligos ir angina. Gėrimas taip pat padeda išsigydyti gastritą ir enteritą, šalina iš organizmo šlakus bei toksinus, normalizuoja virškinamojo trakto veiklą (vienodai veiksmingas tiek kenčiant dėl vidurių užkietėjimo, tiek ir viduriuojant).
Beje, aviečių lapų arbata stiprina reprodukcinę sistemą, palengvina PMS eigą ir menstruacijų skausmus.
Žala. Aviečių lapų antpilų ir nuovirų negalima gerti nėščiosioms – šis, atrodytų, nekaltas gėrimas gali išprovokuoti persileidimą arba priešlaikinį gimdymą. Negalima tokios arbatos gerti ir prieš maudantis šaltame vandenyje, o žiemą – prieš išeinant į gatvę, nes ji skatina prakaitavimą, taigi galima smarkiai persišaldyti.
Žemuogių lapų arbata
Nauda. Arbata, į kurią pridėta šviežių miškinių žemuogių lapų, stiprina ir tonizuoja visą organizmą. Džiovinti ir fermentuoti žemuogių lapeliai naudojami gydomiesiems gėrimams, slopinantiems tachikardijos priepuolius, raminantiems nervų sistemą, mažinantiems arterinį kraujospūdį, šalinantiems iš organizmo druskas. Žemuogių lapų arbata laikoma spazmolitiku, prakaitavimą skatinančia, tulžį ir šlapimą varančia priemone. Tačiau šis gėrimas dar ir gydo nemigą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, mažina cukraus kiekį kraujyje, lengvina bronchų astmos simptomus.
Žala. Arbatos su žaliais žemuogių lapais, taip pat nuovirų bei antpilų iš fermentuotos žaliavos negalima gerti tik tiems žmonėms, kurie jiems alergiški.
Bruknių lapelių arbata
Nauda. Jeigu į arbatą pridėsite šviežių bruknių lapelių, toks gėrimas padės palaikyti viso organizmo tonusą, suteiks jėgų, pagerins virškinimą. Džiovintų bruknių lapų antpilai ir nuovirai žudo mikrobus, varo tulžį ir šlapimą, mažina karščiavimą, slopina uždegiminius procesus. Todėl dažnai jie kartu su kitomis priemonėmis naudojami gydant inkstų ligas, gastritą, prostatitą, plaučių uždegimą ir bronchitą, reumatą, stomatitą.
Bruknių lapų arbatą patariama gerti, kai kamuoja nerimas, kai reikia pastiprinti imunitetą ar apsisaugoti ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos metu.
Žala. Negerkite arbatų, nuovirų, antpilų su bruknėmis tik tuo atveju, jeigu asmeniškai jų netoleruojate. Visais kitais atvejais rimtesnių apribojimų nėra.
Pipirmėčių arbata
Nauda. Arbata su žaliais ir džiovintais pipirmėčių lapais, kaip ir pipirmėčių antpilas, garsėja unikaliomis savybėmis. Kai reikia, jos ramina ir padeda atsipalaiduoti, tačiau jeigu organizmui trūksta žvalumo, mėtos tonizuoja ir suteikia jėgų. O dar jos normalizuoja kraujospūdį, padeda įveikti migreną, mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką bei gydo jau esamas. Mėtų arbata stimuliuoja apetitą, palengvina pilvo skausmus, skatina virškinimą. Sergant angina, šis gėrimas sušvelnins peršėjimą gerklėje, taip pat jis mažina karščiavimą, stiprina dantenas.
Žala. Egzistuoja nuomonė, kad mėtų arbata ir nuovirai su mėtomis neigiamai veikia vyrų potenciją, tačiau tiesioginių (klinikinių) to įrodymų nėra. Užtat moksliškai patvirtinta, kad padauginus šalto pipirmėčių antpilo labai lengva persišaldyti – kad susirgtum, dažnai pakanka ir menkučio skersvėjo. Be to, pipirmėtės gali su kelti ir alergines reakcijas.
Raudonėlių arbata
Nauda. Arbata su žaliais raudonėlių lapais gerina virškinimą, didina darbingumą ir apetitą, gerina nuotaiką, suteikia jėgų, stiprina imunitetą. Džiovintų raudonėlių antpilas dažnai rekomenduojamas gydyti nemigą, nervų sutrikimus, lėtinį atrofinį gastritą, jos patariama gerti sustojus skrandžiui.
Gėrimai su raudonėliais itin naudingi moters sveikatai, nes normalizuoja menstruacijų ciklą, lengvina mėnesinių skausmus, skatina laktaciją maitinant krūtimi.
Žala. Nei arbatos, nei nuoviro ar antpilo su raudonėliais nereikėtų gerti nėščiosioms (gėrimas gali išprovokuoti gimdos susitraukimus ir sukelti persileidimą), taip pat vyrams, linkusiems į erekcijos sutrikimus.
Raudonėliai netinka ir žmonėms, sergantiems bet kokiomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, hipertonija, skundžiasi padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Šiomis žolelėmis nederėtų piktnaudžiauti asmenims, kurių darbas reikalauja didelio susitelkimo, – raudonėliai mažina dėmesingumą.
Šaltalankių lapų arbata
Nauda. Arbata arba antpilas, pagamintas iš šviežių ar džiovintų šaltalankių lapų, – puikus organizmui reikalingų vitaminų šaltinis. Tokie gėrimai dar ir gerina medžiagų apykaitą, mažina arterinį kraujospūdį ir aterosklerozės, diabeto, išeminės širdies ligos riziką. Jie padeda susidoroti su sloga, nemiga, ramina sudirgusią nervų sistemą, stiprina imunitetą, gelbsti atsigaunant po apsinuodijimo maistu, apsaugo nuo traukulių. Žiemą šiltą arbatą su šaltalankių lapais patariama gerti pagardintą medumi – tai bus puiki peršalimo ir virusinių ligų profilaktika.
Žala. Gerti vaistingųjų gėrimų su šaltalankių lapais neturėtų tik tie žmonės, kurie jų asmeniškai netoleruoja. Visi kiti gali drąsiai juos vartoti.
Jeigu pasirinksite augalus teisingai ir nepersistengsite, 2–3 puodeliai bet kokių žolelių arbatos per dieną bus net labai į naudą jūsų organizmui. Jei ketinate vartoti koncentruotus nuovirus ar arbatas kaip vaistus, būtinai prieš tai pasitarkite su savo gydytoju ar fitoterapijos specialistu.
Parengė Sandra Miškinienė
Receptas
Šią gardžią žolelių arbatą geriausia virti ant laužo ar anglių, kol kepate šašlykus.
Trijų litrų talpos virduliui ar katiliukui reikės: 4 juodųjų serbentų lapų, po 2 šakeles pipirmėčių ir jonažolių, kupstelio laukinių žemuogių (pageidautina su žiedais), 2–3 raudonėlių lapelių, 4 pakelių nearomatizuotos juodosios arbatos. Žoleles užpilkite šaltu vandeniu ir pakabinkite katiliuką virš laužo arba pastatykite ant anglių. Virkite valandą, tada įmeskite juodosios arbatos pakelius ir palaikykite karštyje dar 10 minučių.
