O. Pistoriusas gali tapti pirmu neįgaliuoju, dalyvausiančiu olimpinėse žaidynėse
Friedrichas Nietzsche pasaulinėje filosofijos istorijoje vertinamas kontroversiškai, bet jo žavėjimasis žmogaus valia ypač tinka Oscarui Pistoriusui. 1986 m. lapkričio 2 dieną Henkes ir Sheilos Pistoriusų šeimoje Pietų Afrikos Respublikoje gimęs berniukas neturėjo abiejų blauzdų šeivikaulių. Vos sulaukus 11 mėnesių, mažajam Oscarui buvo iki kelių amputuotos abi kojos.
Praėjo ne visi 26 metai, ir O. Pistoriusas stovi ant Londono olimpinių žaidynių slenksčio. Ne parolimpinių, o olimpinių žaidynių, kuriose kovoja visiškai sveiki atletai.
„Ašmeninio bėgiko“ gyvenimo istorija spėjo patraukti Holivudo superžvaigždės Tomo Hankso dėmesį, bet Pietų Afrikos bėgikas tikina, kad kurti apie jį filmą – dar anksti. Kodėl? Jo istorija tik prasideda.
O. Pistoriusas nuo mažų dienų buvo sportiškas berniukas. „Tai, kad neturiu kojų, niekada nebuvo problema. Niekas iš to nedarė problemos. Mama mums su broliu sakydavo: „Carlai, apsiauk batus, o tu, Oscarai, užsidėk kojas. Jūsų abiejų laukiu mašinoje.“ Niekada negalvojau, kad gali būti kitaip“, – pasakojo O. Pistoriusas.Būsimoji bėgimo žvaigždė tiesiog nežinojo, ką reiškia vaikščioti nuosavomis kojomis. O. Pistoriusui atrodė, kad taip ir turi būti, todėl kojų protezai buvo ne priešai, o draugai. Pirmąjį savo sportinį apdovanojimą jis laimėjo būdamas šešerių graikų-romėnų imtynių turnyre. Vėliau išbandė daugybę kitų sporto šakų, kol paauglystėje galutinai pasirinko bėgimą.
Šiuo metu O. Pistoriusas – neabejotinai geriausias neįgalusis sprinteris pasaulyje. To patvirtinimas – keturi parolimpinių žaidynių aukso medaliai. 2008 m. Pekino žaidynėse jis susišlavė visus tris tauriausius apdovanojimus – 100, 200 ir 400 metrų sprinto rungtyse.
Pietų Afrikos bėgikui norisi daugiau, ir jis siekia daugiau. 2011 m. O. Pistoriusas tapo pirmuoju neįgaliu sportininku, laimėjusiu pasaulio čempionato medalį (estafetė 4X400). Dabar mintyse – Londono olimpinės žaidynės. Tam reikia iki birželio pabaigos dar sykį įvykdyti olimpinį 400 metrų distancijos A normatyvą (45,25 sek.). Ši aukštuma O. Pistoriusui turėtų būti nesunkiai pasiekiama, nes jo asmeninis rekordas – 45,07 sek. (palyginimui, Lietuvos rekordas – 45,73 sek.). Iki olimpinės svajonės O. Pistoriusui teko nueiti tikrus kryžiaus kelius. Visomis prasmėmis. 2008 m. Tarptautinės lengvosios atletikos federacija (IAAF) uždraudė Pietų Afrikos bėgikui dalyvauti varžybose – esą iš anglies pluošto pagaminti protezai suteikia papildomą pranašumą prieš varžovus, taip pat padidina kartu bėgančių sportininkų traumų tikimybę.
O. Pistoriusas pateikė skundą Sporto arbitražo teismui ir bylą laimėjo, tačiau į Pekino olimpiadą patekti nepavyko. Londono žaidynės „ašmeniniam bėgikui“ yra ranka pasiekiamos, bet ir žlugus šiai svajonei O. Pistoriusas jau yra tapęs gyva legenda. Su panašiais protezais bėgioja tūkstančiai žmonių, tačiau tik jis vienas sugeba taip sėkmingai varžytis su sveikaisiais.
Nieko nuostabaus, kad žurnalas „Time“ afrikietį vėl įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių 100-uką. Be O. Pistoriuso, sporto pasauliui ten atstovauja tik futbolininkas Lionelis Messi, tenisininkas Novakas Djokovičius, krepšininkas Jeremy Linas ir amerikietiškojo futbolo garsenybė Timas Tebow.
„Jis apibrėžia tai, ką galime pavadinti pasauliniu įkvėpimu“, – savo trumpą pristatymą apie O. Pistoriusą baigė „Time“ apžvalgininkas. F. Nietzsche tikriausiai pridurtų: „Tai tikras valios triumfas.“
