Žmogumi-paukščiu vadintam legendiniam pilotui Vytautui Lapėnui skrydis gimtinės padangėje tapo lemtingas. Europos akrobatinio skraidymo čempionas, buvęs Seimo narys, Ispanijos nacionalinės akrobatinio skraidymo rinktinės treneris vakar tuoj po pietų į orą pakilo paskutinį kartą. V.Lapėnas tragiškai žuvo nukritus jo pilotuojamam malūnsparniui ELA. Pirminiais duomenimis, sudėtingą manevrą atlikęs pilotas neapskaičiavo aukščio ir rėžėsi į dirvonus. Vos prieš tris dienas penkiasdešimtmečio jubiliejaus dieną svečiams tą patį neseniai įsigytą skraidymo aparatą rodęs ir juo atsidžiaugti negalėjęs padangių virtuozas žuvo iš karto. Keli šimtai metrų nuo pakilimo vietos Rojūnų aerodrome nukritęs malūnsparnis užsiliepsnojo. Atvykę gelbėtojai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, smilkstančiose aparato nuolaužose aptikę pilotą, tegalėjo konstatuoti jo mirtį.
Kalbėjo apie ateitį
Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie nelaimę buvo pranešta 13.04 val. Gelbėtojai rūkstančias malūnsparnio nuolaužas aptiko netoli Upytės seniūnijoje esančio privataus Rojūnų aerodromo, šalia Dubulių tvenkinio nusidriekusiuose dirvonuose.
Netrukus į įvykio vietą atskubėję žuvusiojo draugai ir kolegos net nežinojo, ar žmogumi-paukščiu vadintas visame pasaulyje žinomas lakūnas skrido vienas. Vėliau įvykio liudininkai patikino, kad tikruoju savo gyvenimu padanges vadinęs V.Lapėnas su dviviečiu malūnsparniu paskutinįkart ten pakilo be kolegos.
Tragiškos nelaimės liudininkais tapo vakar akrobatinio skraidymo meistro pakilimą stebėję Molėtų aeroklubo prezidentas Algimantas Raupelis ir panevėžietis lakūnas Sigitas Noreika. Vyriškiai pasakojo, kad maždaug į 30 metrų aukštį pakilęs V.Lapėnas atliko sudėtingą manevrą ir lėktuvo greitis galėjo siekti 60 kilometrų per valandą.
„Jokios nelaimės nuojautos nebuvo – V.Lapėnas buvo labai linksmas, dalijosi ateities planais, kalbėjo apie darbus skraidymo mokykloje. Pirmą kartą jis pakilo su S.Noreika, antrąkart paskraidino mane – gal penkioms minutėms pakilome, vieną ratuką apskridome. Nusileidus jis pasakė, kad dabar skristi nori vienas“, – „Sekundei“ pasakojo A.Raupelis.
Neįvertino aplinkybių
Kraupias tragedijos akimirkas atsiminęs molėtiškis lakūnas teigė, kad nelaimė galėjo įvykti pilotui nepakankamai įvertinus aplinkybes.
„Jis atliko tokį manevrą – darė kairį posūkį ir apsivertė vertikaliai beveik žemyn galva. Prie žemės artėdamas jau tiesėsi, tačiau nebepakilo. Manau, kad V.Lapėnas neatsižvelgė į didžiulį vėją, neįvertino aplinkybių. Jį stebėdamas pamaniau: koks neįprastas manevras, kažkoks per staigus. Tada pasigirdo baisus trenksmas ir po kelių sekundžių lėktuvas užsiliepsnojo – matyt, išsiliejo degalai“, – kalbėjo A.Raupelis.
Lakūnas teigė nuo avarijos vietos buvęs vos už 200 metrų, todėl prie liepsnojančio malūnsparnio pribėgęs pirmas.
„Viskas degė, net nesusiorientavau, kurioj vietoj gali būti pilotas. Tuomet jį pamačiau lūženose, visą liepsnojantį. Pribėgęs kelis kartus papurčiau, šaukiau: „Vytai!“, bet neišgirdau nė garso. Buvo siaubinga suvokti, kad veikiausiai jo nebėra. Manau, V.Lapėnas mirė iškart nuo smūgio, kuris buvo žvėriškas“, – atsiminė akistatą su mirtimi pašnekovas.
Pirmtakas – nepatikimas
Skaudžią naujieną sužinojęs Panevėžio aeroklubo direktorius Bronius Zaronskis teigė, kad V.Lapėnas į paskutinį skrydį anapus kilo su neseniai įsigytu ir pasididžiavimu tapusiu malūnsparniu.
„Jis taip tą malūnsparnį išgyrė, tačiau žinome, kad prieš tai buvęs šio modelio pirmtakas yra ne kartą kritęs – šis esą yra patobulintas. Malūnsparnis buvo atgabentas iš Ispanijos visai neseniai, lapkritį, nors turėjo gauti gruodį: buvo specialiai užsakytas, 200-asis pagamintas. Vakar namo išlydėjome ir tuos skraidymo aparatus gaminančios įmonės vadovą. Kiek girdėjau, jis pats tuos malūnsparnius konstruoja. Iki tragedijos V.Lapėnas ir lakūnas Aurimas Bezaras kelis kartus juo skraidė“, – kalbėjo B.Zaronskis.
Šalia nelaimės vietos susibūrę žuvusiojo draugai prasitarė, kad tragedijos galima buvo išvengti – tetrūko kokių penkių metrų, ir skraidymo aparatas vėl būtų pakilęs į orą.
Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla pirminę žuvusiojo draugų nustatytą versiją patvirtino. „Kol kas neturime pranešimo, kad galėjo būti technikos, variklio gedimas ar lėktuvo konstrukcijos klaida. Į įvykio vietą nuvykusi ekspertų grupė surinks informaciją, jai išstudijuoti prireiks laiko – kai žmogus žūva, ne taip greitai galime nustatyti nelaimės priežastis“, – sakė K.Auryla.
Išvados – negreit
Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas, nelaimę tiriančios komisijos pirmininkas Kęstutis Povilionis „Sekundei“ teigė, kad dėl užslenkančios tamsos tragedijos vietos apžiūrą veikiausiai teks atidėti šiandienai. „Kiek bus įmanoma, vietą apžiūrėsim, tačiau veikiausiai viską teks palikti ir atvykti dar kartą. Vilties nedaug, kad tą patį vakarą nors ką išsiaiškinsime. Galbūt tik apklausime liudininkus. Todėl išvadų greitai neturėsime“, – informavo K.Povilionis.
Aviakonstruktorius Vladas Kensgaila kalbėjo, kad apie V.Lapėną liks tik patys geriausi atsiminimai.
„Tai buvo neeilinis, neįprastų sugebėjimų žmogus. Jau po pirmos tragedijos kitas būtų prie aviacijos sporto net nagų nebekišęs, bėgęs kuo toliau, o jis atsigavo ir savo meistriškumu stebino. Tai buvo vienas talentingiausių, kultūringiausių ir profesionaliausių savo srities žinovų, kokius man teko pažinti“, – tvirtino aviakonstruktorius. Pasak jo, išvengęs tragedijos V.Lapėnas dar būtų labai daug nuveikęs aviacijai.
Ketino atstovauti
Režisieriaus Igno Repšio kurtame filme žmogumi-paukščiu pavadintas V.Lapėnas buvo gerai žinomas aviacijos pasaulyje: aktyviai sportavęs Lietuvos ir tuometės Tarybų Sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinių nariu buvęs pilotas jau 1989-aisiais tapo Europos akrobatinio skraidymo čempionu, o nuo 1992-ųjų treniravo Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo komandą.
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos, Seimo, savivaldybių tarybos nariu žymusis lakūnas nebuvo abejingas ir gyventojų gerovei – Panevėžio miesto garbės piliečiu išrinktas V.Lapėnas buvo Savivaldybės tarybos deputatas, Etikos komisijos pirmininkas. Tačiau pagrindine savo darboviete lakūnas didžiuodamasis visuomet įvardindavo 2000 metais įkurtą ir savu vardu pavadintą skraidymo mokyklą.
Nuo 2002 m. V.Lapėnas treniravo Lietuvos akrobatinio skraidymo komandą, už nuopelnus buvo apdovanotas S.Dariaus ir S.Girėno medaliu.
Penktadienį savo jubiliejų gausiai susirinkusių draugų ir kolegų būryje minėjęs legendinis lakūnas džiugiai pristatė tragedijos šaukliu tapusį, Ispanijoje populiarų ir pirmąjį Lietuvoje lengvo tipo malūnsparnį – drauge su kolega A.Bezaru šiuos skraidymo aparatus V.Lapėnas planavo garsinti ir gamintojams atstovauti ne vienoje šalyje. Drauge su verslo partneriais skraidymo aparatu didžiavosi ir Lietuvoje svečiavęsis malūnsparnių gamyklos savininkas, konstruktorius Emilio Lopez Alemany.
Ne pirma tragedija
Svečiams 40 tūkstančių eurų kainavusio malūnsparnio galimybes demonstravęs lakūnas rengėsi po kelių dienų išvykti į Ispaniją.
„Lietuvoje profesionaliausi lakūnai, paklusniausi lėktuvai, gražiausios moterys, ji – nuostabiausias pasaulio kraštas. Į Lietuvą baisiai norisi, ypač artėjant šventėms. Tačiau Ispanija palankesnė akrobatinio skraidymo sportui, ten saulėta ir šilta visus metus“, – paskutiniajame interviu „Sekundei“, duotame praėjusį penktadienį, kalbėjo V.Lapėnas.
Jis tikino esąs skraidymu užsikrėtęs ligonis: „Kitaip gyventi nenorėjau, nenoriu ir net negalėčiau – ne veltui tėvai sakydavo, kad gimiau labai keistas ir vis į dangų žiūrėdavau.“
V.Lapėno skraidymo biografija jau buvo pažymėta viena tragedija: 1989 m. rugsėjo 19 d. lakūno pilotuojamas Jak-55 smigo į šalia Kyviškių aerodromo esantį miškelį. Tuomet iš mirties gniaužtų pasprukęs akrobatinio skraidymo meistras neteko kairės kojos ir kairės rankos pirštų.
Keletą metų su negalia kovojęs V.Lapėnas neabejodamas ėmėsi senosios, pagrindiniu gyvenimo tikslu tapusios veiklos. Lakūnas juokavo, kad mirtis anksčiau ar vėliau visus pilotus kabina – esą skirtumas tik toks, kad vieni žūva iš karto, kiti tik prisitrenkia.
Po vakar įvykusios tragedijos vyro neteko Vilniuje gyvenanti Asta, tėvo – sūnus Vytautas ir dukra Rūta.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio ir G.Lukoševičiaus nuotr. Neseniai įsigytu skraidymo aparatu atsidžiaugti negalėjęs padangių virtuozas vakar į orą pakilo paskutinį kartą.
