Vakar paminėta Pasaulinė AIDS diena. Statistikos
duomenimis, 2003-iaisiais Lietuvoje oficialiai buvo įregistruoti 957 žmonės,
užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Tai daugiausia vyrai – 858, moterų
yra 99. Medicinos darbuotojai tikina, kad užsikrėtusiųjų yra daugiau, o
oficialūs duomenys neatspindi, kaip yra iš tiesų. Pasaulyje vis dar sparčiai
plintanti liga skatina imtis skubių prevencinių priemonių, nes ligonių
užregistruojama vis daugiau, o jų amžius jaunėja.
Neskiria ŽIV ir AIDS
ŽIV – virusas, naikinantis žmogaus imunodeficito ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų ir virusų. AIDS yra paskutinė ir sunkiausia ŽIV infekcijos stadija. Pirmasis ligos atvejis užregistruotas 1981-aisiais, bet vis dar nėra vaistų, galinčių išgydyti šią ligą. Žinoma, yra preparatų, kurie padeda kovoti su žmogaus imunodeficito virusu, tačiau tai nėra vaistai, kurie gali išgydyti ligą. Pasak Panevėžio infekcinės ligoninės Odos ambulatorinio skyriaus dermatovenerologės Birutės Jasionienės, dažnai žmonės neskiria, kas yra ŽIV, o kas – AIDS. “Nors informacijos apie ŽIV ir AIDS labai daug, tačiau žmonės vis dar sumaišo, kas yra kas. Žmogaus imunodeficito virusas dar nėra pati liga ir šiuo virusu užsikrėtęs asmuo gali nesusirgti AIDS keletą metų. Jis bus viruso nešiotojas, bet gali nejusti jokių simptomų ir tai gali kelti pavojų visuomenei”, – sakė B.Jasionienė. Išskiriami du ligos tipai, vienas paplitęs Afrikoje, o kitas būdingas Europos šalims.
Kaip užsikrečiama
ŽIV galima užsikrėsti per kraują, lytiškai santykiaujant su sergančiuoju. Užsikrėtusi nėščioji gali perduoti virusą kūdikiui jo laukdama, gimdydama, žindydama. Virusas dažniausiai aptinkamas kraujyje, makšties išskyrose, rečiau jo būna seilėse, motinos piene, ašarose. “AIDS dažniausiai serga narkomanai, jie užsikrečia dalydamiesi švirkštais ar viename inde gaminamais narkotikais. Žinoma, medicinos darbuotojai stengiasi kovoti su šia problema, dažnai vykdomos akcijos, per jas naudotus švirkštus galima pakeisti į naujus, – sakė B.Jasionienė. – Virusu galima užsikrėsti ir lytiniu keliu. Dažniausiai taip nutinka heteroseksualams, tačiau užsikrečia ir biseksualai, ir homoseksualai. Svarbu, kad daug partnerių turintys žmonės, naudotųsi prezervatyvais ir susimąstytų apie galimas pasekmes”. Gydytoja B.Jasionienė teigė, kad kartais žmogaus imunodeficito virusu galima užsikrėsti ir naudojantis peiliukais, manikiūro žirklėmis ar depiliatoriu, kuriuo naudojosi AIDS sergantis ar ŽIV užsikrėtęs žmogus.
Simptomai
Žmogus, užsikrėtęs ŽIV virusu, nejaučia jokių specifinių simptomų. Dažniausiai tai gali būti požymiai, būdingi ir daugeliui kitų ligų. “Užsikrėtę ŽIV žmonės dažnai nesupranta, kad yra viruso nešiotojai, nes simptomai yra neaiškūs. Viruso nešiotoją ar sergantįjį AIDS gali kankinti sąnarių ir raumenų skausmai, jis jaučia bendrą silpnumą, karščiuoja, viduriuoja. Kartais žmogui padidėja limfmazgiai, mažėja kūno masė ar kankina naktinis prakaitavimas. Užsikrėtusiesiems tirpsta rankos, kojos, sutrinka motorika ir jie dažnai užsikrečia įvairiomis infekcijomis. Simptomų įvairovė ir gausa priklauso nuo ligos stadijos, žmogaus imuninės sistemos, – sakė B.Jasionienė. – Neretai gali būti manoma, kad žmogus serga tuberkulioze ar plaučių uždegimu, tačiau, jei asmuo priklauso prie rizikos grupės, jį reikia tirti ir dėl ŽIV”. AIDS ligos eigai įtakos turi ligonio amžius, mityba, gydymas, užsikrėtimo būdas, įvairios infekcinės ligos. Nėštumas taip pat gali pagreitinti ligos eigą.
Profilaktika
Medicinos darbuotojai tikina, kad labai svarbu saugotis AIDS, nes ši liga yra nepagydoma. Pasak B.Jasionienės, geriausias būdas nesusirgti šia liga – imtis profilaktikos priemonių ir pasistengti neužsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu. “Labai svarbu, kad žmonės neturėtų daug lytinių partnerių, o jeigu įtaria, kad jų antroji pusė gali būti viruso nešiotojas, turėtų naudotis prezervatyvais. Narkomanai turėtų nevartoti veninių narkotikų, o jei vartoja – naudoti vienkartinius švirkštus, jų kitiems neduoti. Taip pat labai svarbi ir higiena. Negalima naudoti svetimų skutimosi peiliukų, manikiūro žirklių, – sakė B.Jasionienė. – Medicinos darbuotojai taip pat turi saugotis, nes kiekvienas pacientas gali būti žmogaus imunodeficito viruso nešiotojas, nors iš pradžių taip ir neatrodo”.
Švietimo įstaigų darbuotojai turėtų informuoti savo ugdytinius apie ŽIV ir AIDS grėsmę. Labai svarbu stiprinti šeimas, skleisti dorovinį mokymą, lytiškai šviesti moksleivius ir rengti prevencines programas narkomanijos profilaktikai.
Ką daryti
Žmonės, žinantys, kad yra ŽIV viruso nešiotojai, turi gydytis, tai pailgintų laiką ir asmuo gali nesusirgti AIDS daugelį metų. Deja, dažniausiai liga baigiasi mirtimi. Pasak B.Jasionienės, kuo anksčiau nustatoma infekcija, tuo didesnė tikimybė taikyti efektyvų gydymą. Specialistai ne tik skiria vaistus, bet ir moko pacientus, kaip reikia elgtis, kad padėtų sau ir neužkrėstų aplinkinių. “Medicina žengia į priekį, tad specialistai gali padėti viruso nešiotojams. Jei žmogus mano, kad yra užsikrėtęs ŽIV, jam reikėtų kreiptis į infekcinę ligoninę. Asmuo bus patikrintas ir jeigu jis – viruso nešiotojas, bus siunčiamas į Vilniuje esantį AIDS centrą, kur jam išaiškins gydymo ir priežiūros subtilybes”, – sakė B.Jasionienė.
Gydytojos teigimu, infekuoto žmogaus yra silpna imuninė sistema, todėl jis dažnai užsikrečia įvairiomis ligomis, tad jam reikia rūpintis mityba, stiprinti organizmą. Vis daugiau jaunų moterų užsikrečia ŽIV virusu, tad jeigu tokia moteris pastoja, yra tikimybė, kad jos kūdikis gims sveikas. Tačiau ji būtinai turi konsultuotis su specialistais, jie paskirs tinkamą gydymą, prižiūrės, kaip kūdikis auga. Tokioms moterims negalima maitinti kūdikio, nes per motinos pieną virusas taip pat gali būti perduodamas. “Į mus kreipiasi žmonės, užsikrėtę ŽIV virusu, tai dažniausiai būna grįžusieji iš įkalinimo įstaigų. Tinkamai gydomi ir prižiūrėdami save, jie gali dar ilgai gyventi ir nesusirgti AIDS, tačiau šios ligos profilaktika ir gydymas yra sunkus gydytojo ir užsikrėtusiojo darbas”, – sakė B.Jasionienė.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
