J.Kazickas – vienas pirmųjų šalyje investavusių lietuvių išeivių.
Verslininkų pavardės viešojoje erdvėje dominuoja rečiau negu politikų ar menininkų. Sėkmingi verslininkai dažnai nelinkę garsiai girtis
Apie verslininkų pasiekimus kur kas daugiau pasako įgyvendinti novatoriški sumanymai ir skaičiai buhalterinėse ataskaitose. Bet bandant ieškoti verslo sričiai atstovaujančių emigrantų, kurie padarė įtaką Lietuvai, neišeina vertinti vien tik skaičių.
Juozui Kazickui lietuvių emigrantų verslininkų sąraše praktiškai be konkurencijos atitenka pirmoji vieta. Žvelgiant į šio 94-erių milijardieriaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis spėjo nugyventi mažiausiai tris. Gimė tremtyje, Rusijoje, Čiornaja Padinos kaime (ten buvo ištremti jo seneliai – 1863 m. sukilimo dalyviai). Pabaigęs ekonomikos studijas Vilniaus universitete ir kelerius metus išdirbęs valstybės institucijose, po karo J. Kazickas pasitraukė į JAV. Čia po kelerių metų apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją Jeilio universitete, bet akademinės karjeros netęsė, o pasuko į verslą. 1952-aisiais įkūrė kompaniją „Neris International“, prekiavusią nafta ir anglimis bei vykdžiusią kontraktus pagal Marshallo planą. Ši kompanija J. Kazickui ir sukrovė turtus, kurie šiandien vertinami daugiau kaip milijardu litų.
Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, J. Kazickas tapo vienu pirmųjų šalyje investavusių lietuvių išeivių. 1991 m. jis įsteigė pirmą privataus kapitalo telekomunikacijų bendrovę Baltijos šalyse „Litcom“, vėliau pervadintą į „Omnitel“. Šios bendrovės įsteigimas žymėjo ne tik privataus verslo pradžią šalyje, bet ir tapo nepriklausomybės nuo Rusijos simboliu. Mat Vilniuje buvo įrengtas ryšių palydovas, per kurį buvo galima palaikyti ryšį su pasauliu aplenkiant telekomunikacijų stotis Maskvoje.
J. Kazicko dėka į Lietuvą atkeliavo tokios didžiosios JAV kompanijos kaip „Coca-cola“, „Motorola“ ar „Philip Morris“, taip pat ir prieštaringai vertinama „Williams“.
P. Vileišio verslas
Jeigu reikėtų ieškoti J. Kazickui atitikmens XX a. pradžios Lietuvoje, juo būtų Petras Vileišis. Nors jis geriau žinomas kaip visuomenės veikėjas, šis išeivis lietuviško verslumo pamatus nulipdė anksčiau, nei Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę.
P. Vileišis gimė ir gimnaziją baigė Lietuvoje, o nuo 1870-ųjų studijavo Peterburge, kur įgijo inžinerinį išsilavinimą ir kelis dešimtmečius dirbo įvairiuose regioniniuose Rusijos geležinkelių padaliniuose, kuriuose daugiausia rūpinosi tiltų tiesyba. XIX a. pabaigoje jis jau dirbo kaip privatus subrangovas ir, apie 1900-uosius nusprendęs sugrįžti, jis į Lietuvą atsivežė solidų 800 tūkst. rublių kapitalą. Jį investavo į metalo dirbinių cechą Vilniuje, gaminusį geležinkelio tiltų detales, cisternas ir buities rakandus. Po kelerių metų įkūrė spaustuvę, atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną, pradėjo leisti pirmą lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“.
Tiesa, verslas Lietuvoje P. Vileišiui nenusisekė ir iki 1907 m. jam teko uždaryti arba parduoti visas savo bendroves ir vėl išvažiuoti į Rusiją daryti to, ką, matyt, išmanė geriausiai, – tiesti tiltus.
Svajonę įgyvendino Lietuvoje
Niujorke teisės studijas baigęs Marius Jakulis Jasonas į Lietuvą grįžo su keliais tūkstančiais JAV dolerių. 1992 m. jis įsteigė vieną pirmųjų šalyje privačių advokatų kontorų ir pasiūlė tuo metu naujas verslo teisės paslaugas. Vien teisės sritimi M. Jakulis Jasonas neapsiribojo, jo aistra tapo investicijos į nekilnojamąjį turtą. Šiandien jam priklauso viešbutis „Radisson SAS“, jis yra vienas investuotojų į sostinėje neseniai atidarytą „Kempinski“ viešbutį, jam priklauso kelionių agentūra „Wrislit“. M. Jakulio Jasono turtas vertinamas daugiau kaip 100 mln. litų, o šalies verslo istorijoje jis paliko pėdsaką kaip daugiausia čia pasiekti sugebėjęs išeivis – žmogus, kuris amerikietišką svajonę įgyvendino Lietuvoje.
