Pasak vidaus reikalų ministro C. Guéanto, draudimais nesiekiama nieko išskirti, tačiau būtina griežtinti tvarką, pagal kurią nusikalstama veikla įtariami rumunai yra grąžinami į savo kilmės šalį.
Prancūzijos vidaus reikalų ministerija paskelbė radikalias priemones, kuriomis bus siekiama užkirsti kelią nepilnamečių nusikalstamumui šalyje. Nuo šios savaitės Paryžiaus simboliu tapusiuose Eliziejaus laukuose uždrausta elgetauti, skelbia šalies žiniasklaida. Spauda taip pat aprašo sprogimą šalia branduolinės elektrinės bei praneša, kad Prancūzija ir Ruanda žengia susitaikymo link.
Draudimas nukreiptas prieš rumunus
Pasak Paryžiaus policijos viršininko, jo nurodymų įsigaliojęs draudimas prašyti išmaldos yra išskirtinė priemonė, tačiau atitinkanti situacijos rimtumą. Nuo antradienio „gražiausiame pasaulio prospekte“ draudžiama elgetauti ar užsiimti panašia veikla, skelbia „Le Figaro“.
Ši drausminė priemonė galios šešis mėnesius. O jos tikslinė grupė – atvykėliai iš Rumunijos. Dažniausiai šie yra nepilnamečiai ir įdarbinti mafijos tinklų, kurie aktyviai veikia Prancūzijos sostinėje. Paryžiaus policijos viršininko teigimu, šiandien 10 procentų asmenų, kurie pasirodo sostinės teismuose už nusikalstamą veiklą, yra rumunai. Jie vagia mobiliuosius telefonus, pinigines, banko korteles ar ką tik iš bankomatų ištrauktus pinigus, vilioja pinigus iš praeivių meluodami apie renkamas lėšas labdarai.
Šiais metais Prancūzijos sostinėje policijai įkliuvo 4800 rumunai. Pernai šis skaičius buvo 2500. Taigi svečių iš Rumunijos nusikalstamumas išaugo 90 procentų. Panašu, kad jie pamilo ir kitus Prancūzijos miestus – Marselį bei Lioną.
Šiais metais Prancūzijos sostinėje policijai įkliuvo 4800 rumunai. Pernai šis skaičius buvo 2500. Taigi svečių iš Rumunijos nusikalstamumas išaugo 90 procentų.
Pasak vidaus reikalų ministro Claude‘o Guéanto, naujos drausminės priemonės yra nacionalinės reikšmės, o jomis nesiekiama nieko išskirti. Tačiau būtina griežtinti tvarką, pagal kurią nusikalstama veikla įtariami rumunai yra grąžinami – savo noru ar priverstinai – į savo kilmės šalį.
Pasak „Le Figaro“, vidaus reikalų ministro žodžiai paaiškina draudimo prašyti išmaldos tikslingumą. Policijos pareigūnai, sulaikę draudimą pamynusius asmenis, jiems išrašys 38 eurų baudą bei turės teisę patikrinti sulaikytųjų asmens dokumentus. Jeigu prasižengusiųjų turimi leidimai būti šalyje neatitiks visų reikiamų sąlygų, Prancūzijos svetingumo negerbiančius atvykėlius bus galima išprašyti.
Paryžiaus policijos viršininkas neatmeta galimybės minėtą draudimą taikyti ir kitose sostinės vietose, tokiose kaip Šventosios Širdies bazilikos kvartalas.
Pasak „Le Monde“, vidaus ministerija taip pat ketina griežtinti kontrolę šalies oro uostuose ir tarptautinių reisų autobusų sotyse, stiprinti bendradarbiavimą su Rumunijos teisėsaugos institucijomis.
Tačiau iš tiesų neaišku, ar bus pasiekti Prancūzijos valstybės pareigūnų ambicingi tikslai. Mat remiantis šalies įstatymais, priimtais atsižvelgus į tarptautinės teisės principus, nepilnamečius draudžiama išprašyti iš Prancūzijos be suaugusiųjų globos. Taigi neradus vaikų tėvų būtent šalies institucijoms atitenka atsakomybė rūpintis vaikų švietimu ir socialine gerove. Kita vertus, pasak ekspertų, net ir pristačius nepilnamečius šių tėvams, teisiškai būtų sunku į savo kilmės šalį priversti grįžti visą šeimą.
Vargu ar viskas apsiribos tik teisinėmis diskusijomis. Prancūzijos Socialistų partija netruko pasmerkti šią „atpirkimo ožių paieškos“ vidaus politiką.
Branduolinė energija kaitina šalies politinę atmosferą
Sprogimas įvyko šalia Markulio atominės jėgainės.
Vienas žuvęs. Keturi sužeisti. Vienas iš jų – sunkiai. Kol kas taip apibūdinamos „smarkaus sprogimo“, įvykusio šią savaitę branduolinių atliekų perdirbimo įmonėje Prancūzijos pietuose, pasekmės. Kitaip tariant, į aplinką nepateko radioaktyvios ar kitos pavojingos cheminės medžiagos.
Nelaimė įvyko „Centraco“ fabrike, esančiame visiškai šalia Markulio atominės elektrinės. „Libération“ mini 2008 metais pasirodžiusią kritiką dėl šioje įmonėje nutikusių incidentų, kurie liudijo apie „saugumo kultūros trūkumus“. Griežti nurodymai, gauti iš atsakingos nacionalinės tarnybos pareigūnų, radioaktyviųjų atliekų perdirbimo įmonės vadovybę privertė pasitempti. Tačiau panašu, kad neilgam. Šią savaitę įvykusio sprogimo priežastims išsiaiškinti bus vykdomi vidinis bei teisminis tyrimai.
Nors, sprendžiant iš oficialių pareiškimų, incidentas nesukėlė pasekmių už fabriko ribų, šalyje įtampa dėl branduolinės energijos dar greitai nenuslūgs ir šiuo klausimu bus diskutuojama aukščiausiu politiniu lygiu. Žaliųjų partijos kandidatė į prezidento postą per kitais metais vyksiančius rinkimus Eva Joly netruko paskelbti, kad įvykęs incidentas verčia garsiai kalbėti apie branduolinės energijos pavojų žmogaus gyvybei. Ji reikalauja visiškai skaidriai ištirti nelaimės priežastis. Socialistų partijos pirmoji sekretorė Martine Aubry apeliavo į branduolinės energijos atsisakymą: „Aš dėsiu pastangas, kad Prancūzija pamažu ir kruopščiai ruoštųsi atsisakyti atominių elektrinių.“
Tačiau panašu, kad nuomonių ir siūlymų, kaip tvarkytis su branduoline energija, yra tiek, kiek galima suskaičiuoti kandidatų į prezidento postą. Pavyzdžiui, kitas socialistų stovyklos atstovas François Hollande‘as, kuris apklausose tituluojamas realiausiu partijos kandidatu dalyvauti prezidento rinkimuose, būsimiems rinkėjams žada iki 2025 metų per pusę sumažinti šalies priklausomybę nuo atominių jėgainių. Komunistų partija atomo atžvilgiu nieko prieš neturi. Kairiojo fronto šalininkai būtų linkę pritarti socialistams.
Energetikos ministras Ericas Bessonas kalbėjo apie pramoninį, o ne atominės reikšmės incidentą. Tačiau nepanašu, kad tai ką nors įtikins, rašo „Libération“.
Prancūzija ir Ruanda žengia susitaikymo link
Šią savaitę pirmą kartą nuo 1994 metais įvykusio tutsių genocido Ruandoje šios šalies prezidentas Paulas Kagame lankėsi Prancūzijoje, kur susitiko su šalies vadovu Nicolas Sarkozy. Prancūzijos diplomatijos pajėgų užduotis buvo šį istorinį susitaikymą saugoti nuo „praeities demonų“, skelbia „Le Figaro“.
P. Kagame – pirmasis Ruandos prezidentas, nuo 1994 metų genocido apsilankęs Prancūzijoje.
Paryžius galėjo atsipūsti, kai Ruandos prezidentas pripažino per oficialius pietus su Prancūzijos vadovu kalbėjęs apie ateities projektus. Tutsių kilmės P. Kagame ilgai nesiliovė kaltinęs Prancūzijos už jos „bendrininkavimą per 1994 metų genocidą“.
„Atsiprašo ar neatsiprašo, aš esu linkęs šį klausimą palikti asmenims, kurie yra su tuo susiję. Aš negaliu nieko priversti ar maldauti, kad tą padarytų“, – sakė P. Kagame. Pasak dienraščio, Ruandos vadovo žodžiai neturėjo nieko bendra su jo pasikeitusiais įsitikinimais Prancūzijos atžvilgiu. Jo pozicija – pragmatiška. P. Kagame reikia Paryžiaus tiek ekonomine, tiek diplomatine prasme, nes Vašingtonas ir Londonas kartais pernelyg griežtai kritikuoja jo vargingos šalies valdymą. Paryžius į Ruandą žvelgia kaip į reikšmingą veikėją Afrikos Didžiųjų ežerų regione bei ekonomiškai perspektyvią rinką.
Prancūzija yra pripažinusi savo klaidą, jog 1994 metais neįžvelgė Ruandą valdžiusių hutų tautos atstovų veiksmų „genocidinės dimensijos“. Su tuometine valdžia Paryžius palaikė glaudžius santykius, primena „Le Figaro“.
Ruandos ir Prancūzijos santykius sunkina ir dienraščio cituojamas „Mucyo“ raportas (pavadintas specialios komisijos pirmininko vardu ir inicijuotas paties P. Kagame), kurio išvadose kai kurie Paryžiaus politikai nedviprasmiškai kaltinami dėl „įsipainiojimo į genocidą“. Pasak „Le Figaro“, šis raportas iš savo slėptuvių privertė į dienos šviesą išlįsti keletą tuometinių veikėjų – ypač karininkų.
Tarp šiandieninių politikų bendros nuomonės dėl nešlovės šešėlio, mesto ant šalies aukšto rango pareigūnų, nėra. Prancūzijos politinis veikėjas Hervé Morinas, ėjęs krašto apsaugos ministro pareigas, teigė, jog logiška atnaujinti diplomatinius santykius tarp Prancūzijos ir Ruandos, tačiau buvo galima išvengti P. Kagame vizito. Pasak H. Morino, mintis, kad Prancūzijos politikai ir karininkai galėjo kokiu nors būdu bendrininkauti per genocidą, paprasčiausiai piktina.
