„Jie privalo paisyti ir mūsų nuomonės“, – apie tarptautinių kreditorių reikalavimus pareiškė Latvijos finansų ministras A. Vilkas.
Latvijos gyventojams dar ne laikas atsilaisvinti diržus – šiuo metu Rygoje viešinti tarptautinių skolintojų misija reikalauja kur kas labiau apkarpyti kitų metų valstybės biudžeto išlaidas.
Pasak Europos Komisijos (EK) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovų, tai būtina siekiant Latviją apsaugoti nuo galimų pavojų, jei kiltų dar viena pasaulinė krizė. Pasak Latvijos nacionalinio radijo, šalies vyriausybė sulaukė itin griežtų reikalavimų labiau mažinti kitų metų biudžeto išlaidas.
Vyriausybė tikėjosi, kad pamažu atsigaunant ekonomikai ir jau keletą metų smarkiai ribojant biudžeto išlaidas, kitąmet pakaks jas sumažinti maždaug puse milijardo litų.
Tačiau po pirmadienį vėlai vakare pasibaigusio susitikimo su skolintojų misija premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė, jog reikalaujama skirtumą tarp pajamų ir išlaidų mažinti iš viso beveik milijardu litų. Tai patvirtino ir EK bei TVF atstovai. Jų nuomone, Latvijai būtini ilgalaikiai ir efektyvūs veiksmai šalies ekonomikai sugrąžinti į normalias vėžes. Vyriausybės priemonės laikomos nepakankamomis.
Skolintojų teigimu, kelti mokesčius bei mažinti socialines išmokas tikrai nebėra galimybės – šalies gyventojams tai taptu nebepakeliama našta. Latvijai papriekaištauta, kad iki šiol nesukurtas mechanizmas apsaugoti patikimas labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius.
Pasak skolintojų, norint pagerinti padėtį reikėtų pakoreguoti Nekilnojamojo turto mokesčio sistemą, realiai tęsti struktūrines reformas valdžios sektoriuje.
Dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“ teigimu, labai panašu, kad skolintojai nepritars ir vakar pasiektam vyriausybės bei savivaldybių kompromisui – savivaldybėms kitąmet palikti 81 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) , o valstybei – 19 proc. Savivaldybėms tektų rūpintis ir didele dalimi socialinių išmokų.
Šiuo metu savivaldybės pasilieka 82 proc. GPM. Vyriausybė buvo užsimojusi šią dalį sumažinti iki 77 proc. , tačiau kai savivaldybės pagrasino protesto akcijomis , vyriausybei teko nusileisti.
Pasak V. Dombrovskio, Latvijos laukia tikrai nelengvas darbas – šiemet 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantį biudžeto deficitą sumažinti iki 2,5 proc.
Tuo metu finansų ministras Andris Vilkas tarptautinių skolintojų argumentus dėl didesnio deficito mažinimo nelaiko labai pagrįstais.
„Kitąmet Latvijai tikrai negresia jokie ekonominiai netikėtumai. Prognozuojamas BVP augimas – 2,5 proc. – yra mažiausias Baltijos šalyse. Žemiau tikrai nebekrisime“, – šalies nacionalinei televizijai sakė ministras.
Anot A.Vilko, latviai jau yra tiek sumokėję per trejus metus, kad reikalauti jų aukotis dar ir dėl galimų pavojų – neprotinga: „Jie privalo paisyti ir mūsų nuomonės“.
Bruzda kreditoriai ir šalies viduje
Kaip rašo „Neatkarīgā rīta avīze“, V. Dombrovskį mažinti deficitą spaudžia ir skolintojai šalies viduje. Esą sėkmingos V. Dombrovskio kovos su krize fenomenas nesunkiai paaiškinamas – Latvijos kreditoriai (šalies verslininkai bei bankai ) neprieštaravo, kad vyriausybės šalies vidaus poreikiams leistų ir jų paskolintus pinigus.
Būtent šie pinigai nemažai padėjo išsaugoti socialinę ramybę ir padėjo anksčiau valdžioje buvusias partijas pasiekti pergalę parlamento rinkimuose.
Tačiau dabar vidaus kreditoriai atvirai sako nebepasitikintys šalies valdžia. Jie pabrėžia, kad nuolat kalbėdamas apie biudžeto lėšų taupymą V. Dombrovskis realiai rūpinęsis valdininkų gerove bei didinęs valstybės skolą. Šalyje didėja emigracija, o dalis žmonių atsiima indėlius iš bankų, kad galėtų pragyventi. Esant tokiai situacijai kreditoriai nerimauja, kad neatgaus valstybei paskolintų pinigų.
V. Dombrovskį aplankiusi Latvijos kreditorių delegacija sakė reikalausianti iš vyriausybės realių veiksmų mažinant kitų metų biudžeto išlaidas.
