Nelaukdami rytoj kalendoriuje pažymėtų tikrųjų Užgavėnių pašėlę persirengėliai į Skaistakalnio parką varyti žiemos sugužėjo savaitgalį. Nors šalčių ir sniego pusnių šiemet tarsi nė nebuvo, bet pavasario išsiilgę panevėžiečiai į vieną spalvingiausių žiemos švenčių traukė kaip niekad gausiai. Tik kad ir kaip persirengėliai iš kailio nėrėsi, taškantis balose sutrypti smagią polkutę ryžosi tik vienas kitas žiūrovas.
Persirengėliai užėmė
miestą
Užgavėnių triukšmas šeštadienį mieste aidėjo nuo pat ankstyvo ryto. Šventės pradžią skelbė ir į Skaistakalnio parką kvietė valandą pagrindinėmis miesto gatvėmis šurmuliavusi persirengėlių, folkloro kolektyvų, nevyriausybinių organizacijų eisena. Pagrindinis linksmybių akcentas – milžiniškas ir sunkus Gavėnas, dvi savaites kurtas šventės organizatorių kultūros centro „Panevėžio linelis“ darbuotojų, tiek nuvargino jį tempusį arkliuką, kad tikėjęsi šventėje pasivažinėti brikele turėjo nusivilti. Gavėno kelionė į parką neapsiėjo be nuotykių – ir jį tempusio vežimaičio ratukas nulūžo, ir linai pradilo.
Skubėjusiems į Užgavėnių linksmybes panevėžiečiams sunku buvo prasmukti pro jaunimo kultūros centro „Sizifas“ persirengėlių kontrolės postą. Raganaitės reikalavo ir ant šluotos pajodinėti, ir maiše pašokinėti, o tingintieji pajudėti turėjo šansą išsipirkti eilėraščiu ar dainele. Tiesa, baigiantis šventei užkalbintos raganaitės kraipė galvas žavėdamosi panevėžiečių intelektu: be „Eglutės skarotos“ ir „Dviejų gaidelių“ per visą dieną nieko daugiau taip ir neišgirdo.
Linksmybėms parko estradoje pradžią davė miesto vicemeras Petras Luomanas. Pasiteisinęs dėl nepavykusių derybų su žiema mero pavaduotojas, kad grybai geriau dygtų, energingai sutrypęs po kojomis organizatorių mestą kepurę, pasileido šokti smagios polkutės. Žiūrėdami, kaip vicemeras entuziastingai iki ausų taškosi po estradoje telkšančias balas, kai kurie panevėžiečiai tarpusavyje kuždėjosi: ir ko dėl politikos nepadarysi.
Blynų neužteko
Tokių entuziastų, kaip mero pavaduotojas, nedaug atsirado. Smagias Užgavėnių dainas traukė Panevėžio miesto ir rajono folkloro ansambliai, o šventės šeimininkė „gaspadinė“, mojuodama milžinišku mediniu šaukštu, vis ragino susirinkusiuosius nežiopsoti ir pašokti.
Tačiau taškytis šokių aikštelėje išdrįso nedaugelis. Kur kas didesnio populiarumo sulaukė prekybininkų vietoje kepami blynai su varške, sūriu ar net lašiša. Už juos išalkusieji nepagailėjo net iki 10 litų.
Pasivaišinti vienais svarbiausių šventės akcentų – blynais – siūlė ir patys organizatoriai. Jų užsakytų 500 blynų ir apie 200 bandelių nebeliko šventei vos įpusėjus.
Pasigedusiesiems šašlykų ar tradicinės kareiviškos košės buvo siūloma pačių atsineštus gardėsius pasikepti ant išrikiuotų šašlykinių su malkomis. Įsijautusieji į linksmybes čirškino dešreles, o atėjusieji tik pažiūrėti sotinosi sklindančiais gardžiais kvapais.
Stebint susirinkusiuosius į žiemos palydėtuves buvo akivaizdu, kad suaugę panevėžiečiai vis dar labiau pasyvūs įvykių stebėtojai nei jų dalyviai. Į atrakcijas noriai įsitraukė nebent vaikai ir sportininkai.
Mažieji kareiviškus batus į sukrautų padangų šulinį mėtė nepaisydami, kad rungtį organizavusiems Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariams taikliausiesiems pritrūko prizų.
Vos už kelių žingsnių vaikų būrius sutraukė A.Lipniūno kultūros centro paruoštos linksmos rungtys – kiaušinio nešimas šaukšte, bėgimas aplink lazdą, varžymasis, kas greičiau įveiks estafetę tarp kojų kabalduojant pririštam kumpiui.
Šventės dalyviai energiją liejo ir šokinėdami maišuose, ir lėkštes daužydami.
Plačiau skaitykite vasario 4 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Persirengėlių eisena po miestą suko kone dvi valandas, kviesdami panevėžiečius į Užgavėnių šventę.
