Palaiko formą
Kadangi čia žaidžiama penki prieš penkis daugiau nei perpus
trumpesnėje aikštėje su gerokai mažesniu kamuoliu – asmeninis kiekvieno žaidėjo
profesionalumas ir gebėjimas valdyti kamuolį itin svarbūs.
Pasak Lietuvos salės futbolo asociacijos vadovų, šį futbolą
pasibaigus sezonui renkasi daugelis profesionalių žaidėjų – taip sportininkai ne
tik išlaiko fizinę formą, bet ir gerina kamuolio valdymo techniką.
Įpusėjus Lietuvos salės futbolo A lygos kovoms, apie šią sporto
šaką papasakojo jos entuziastai: Salės futbolo asociacijos generalinis
sekretorius Sergejus Sliva, salės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris
Daivydas Kalpokas ir daugkartinio A lygos čempiono FK „Nautara“ vyriausiasis
treneris Gerardas Pasažauskas.
Prigijo ir Lietuvoje
Pradžią salės futbolui davė Urugvajaus ir Brazilijos gatvėse
žaidžiantys jaunuoliai, o FIFA pasaulio salės futbolo čempionatus pradėjo rengti
tik 1989 metais. Lietuvoje salės futbolas pradėtas žaisti vos daugiau nei prieš
dešimtmetį – 1998 metais surengtos pirmosios atrankinės varžybos, joms
pasibaigus iš pajėgiausių komandų buvo sudaryta A lyga. Dabar, didėjant salės
futbolo populiarumui, jau organizuojamos ir I bei II lygos pirmenybės.
„Prieš vienuolika metų susikūrus salės futbolo A lygai
didžiausių laimėjimų buvo pasiekusi Kauno „Inkaro“ komanda. Po kelerių metų,
iširus šiai komandai, Lietuvos A lygos salės futbolo čempionato favoritais tapo
Kauno „Nautaros“ ir Mažeikių „Naftos“ komandos. Pastaraisiais metais lyderiais
ir toliau lieka „Nautara“. Pagrindiniai jų konkurentai – Kazlų Rūdos ir
Panevėžio komandos“, – pasakojo S.Sliva
Pasak S.Slivos, A lygos komandų geografija nuolat plečiasi.
Šiais metais tarp pajėgiausių komandų jau yra Visagino „Evikonas“, jis prieš tai
trejus metus sėkmingai dalyvavo I lygos pirmenybėse. Šiose varžybose kartu su
didmiesčio komandomis dalyvauja mažų miestelių – Eišiškių, Šalčininkų, Širvintų,
Vievio, Elektrėnų – komandos.
Žaidžia profesionalai
Pasak specialistų, Lietuvoje bene vienintelė Klaipėdos
„Nautica“ šiuo metu specializuojasi salės futbolo srityje ir renka jaunąją salės
futbolo žaidėjų grupę. Kiti klubai turi didžiojo futbolo profesionalus, jie ir
patys suinteresuoti žaisti salės futbolo čempionate, nes taip gali palaikyti
savo fizinę formą, pasibaigus didžiojo futbolo sezonui. Nacionalinėje salės
futbolo rinktinėje taip pat nėra nė vieno žaidėjo, kuris žaistų tik salėje.
„Salės futbolo klubuose geriausiai pasirodo futbolininkai,
žaidžiantys didžiajame futbole. Pavyzdžiui, A.Rimkevičius, T.Streleckas,
A.Juozaitis, J.Juozaitis, D.Maciulevičius – tai tik keli žaidėjai, žaidžiantys
Kazlų Rūdos SC salės futbolo komandoje, o iš tiesų jie geriau žinomi kaip
didžiojo futbolo žaidėjai“, – patvirtino D.Kalpokas.
Iškovojo taurę
D.Kalpokui vadovaujant rinktinei, Lietuvos salės futbolo
nacionalinė rinktinė dalyvavo trijuose UEFA salės futbolo čempionato
kvalifikaciniuose cikluose. Sėkmingiausiu rinktinės pasirodymu laikomas antrasis
ciklas, vykęs Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tada buvo sužaista lygiosiomis su
Olandijos bei Bosnijos ir Hercegovinos rinktinėmis, nugalėti estai – trūko vos
vienos pergalės, ir būtų patekta į aukštesnį kvalifikacijos etapą.
Vienas didesnių laimėjimų – pernai Birmingeme vykusiame
tarptautiniame turnyre iškovota taurė. Futbolo tėvynėje Lietuvos rinktinė įveikė
Anglijos, Airijos, Libijos rinktines.
Lietuvos salės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Daivydas
Kalpokas džiaugėsi, kad dar nebuvo nė vienerių rungtynių, kai tektų žaisti esant
tuščioms tribūnoms. „Aišku, senesnes salės futbolo tradicijas turinčiose Europos
šalyse vykstant rinktinių varžyboms aistruoliai tiesiog šėlsta. Jie savo komandą
palaiko šūkiais, dainomis, vėliavomis ir kt. Lietuviai, be abejonės, santūresni,
tačiau namų rungtynėse skanduojamas Lietuvos vardas aikštėje puikiai girdisi ir
„užveda“ vyrus“, – pasakojo D.Kalpokas.
Tarp autsaiderių
Didžiausią patirtį tarptautinėje arenoje turi salės futbolo
klubas Kauno „Nautara“. Daugkartinis salės futbolo čempionatų nugalėtojas
atstovauja Lietuvai UEFA klubinėse varžybose. Komandos vyriausiasis treneris
pripažįsta, kad Europoje jie jaučiasi mėgėjais.
„Salės futbolo klubai Lietuvoje neturi profesionalių salės
futbolo žaidėjų. Be to, neturėdami lėšų klubai negali įsigyti legionierių, tad
Ukrainos, Lenkijos, Gruzijos klubai, turintys bent po vieną brazilą, švenčia
pergales, o jų lygis nuolat kyla“, – priežastis vardino G.Pasažauskas.
Be to, G.Pasažausko manymu, koją klubams kiša ir tai, kad kai
kurie komandos nariai žaidžia didžiajame futbole. „Dalyvaujame klubinėse
tarptautinėse varžybose tokiu laiku, kai dalis mūsų klubo vyrų žaidžia didįjį
futbolą, treniruojasi lauko aikštėse. Dalyvaujame turnyruose nebaigę didžiojo
futbolo, o iš aikštės persiorientuoti į salę – nelengva. Šis faktas taip pat
turi reikšmės, kad kartais pralaimime“, – paaiškino G.Pasažauskas.
Nepataisomi optimistai
Salės futbolo atstovų teigimu, jų narius, kaip ir visus šiuo
metu, vargina finansiniai sunkumai – ne visi klubai turi rėmėjus, savininkus,
kai kuriuos būtų galima vadinti net mėgėjais. Lietuvoje taip pat trūksta ir
normalių sąlygų treniruotis bei rungtyniauti.
Salėms, kuriose yra organizuojami tarptautiniai turnyrai,
keliami tarptautiniai reikalavimai. Aikštės danga, vartai, apšvietimas,
persirengimo kambariai, dušai, apsauga, žiūrovų, TV ir spaudos žurnalistų vietos
ir kt. turi atitikti tarptautinius standartus.
Nors, pasak salės futbolo asociacijos generalinio sekretoriaus
Sergejaus Slivos, pastaruoju metu A lygos komandos žaidžia gerose sporto salėse,
atitinkančiose tarptautinius reikalavimus, sąlygomis Lietuva neprilygsta
senosioms Europos valstybėms.
