Vynų gamintojai iš Prancūzijos „Henri Bourgeois“ jau seniai patyrė – vyno unikalumas slypi žemėje.
Vyno žinovai išmano, kad šį gėrimą geriau apibūdina ne vynuogyno pavadinimas, o dirvožemis, kuriame jis pasodintas. Pavyzdžiui, vynuogių, auginamų kalkakmenio vietovėse, gėrimas itin aromatingas, o jei žemėje gausu titnago – vynui bus būdingas minerališkumas ir prieskonių dvelksmas.
„Patrinkite dvi titnago uolienas vieną į kitą, pauostykite ir tada gurkštelėkite vyno“, – patarė vyndarių šeimos „Henri Bourgeois“ atstovas Arnaud Bourgeois. „Vyno klubo“ seminare pristatęs Prancūzijoje, Sancerre, ir Naujosios Zelandijos Marlboro regione pagaminamo vyno subtilybes, prancūzas atkreipė dėmesį: pauosčius šias uolienas ir iškart paragavus iš taurės atsiskleidžia tikroji vyno prigimtis.
Minerališkumas ir uogų aromatai yra tarsi du poliai: dominuoja arba vienas, arba kitas. Štai Bourgeois vynuogynuose Luaros upės pakrantėse pagamintas Pinot Noir ne toks vaisiškas nei tos pačios rūšies Bordo regiono vynas. Šį skirtumą lemia būtent dirvos kompozicija: Sancerre vynuogės išauga minerališkumą gėrimui suteikiančiuose klintmolio, titnago dirvožemiuose.
Sancerre vynuogynuose šeimininkauja jau dešimta Bourgeois šeimos karta. Nuo vos dviejų hektarų žemės lopinio pradėjęs H. Bourgeois su sūnumis vynuogyną prie Luaros upės išplėtė iki 65 hektarų.
Apie 80 proc. ploto vynuogyne skiriama Sauvignon vynuogėms, iš kurių gaminami baltieji vynai. A. Bourgeois pasakojimu, jo šeima siekia įrodyti, kad pasaulyje gerai pažįstama ir mėgstama rūšis dar gali nustebinti ir būti įdomi: originalumą suteikia unikali dirvos sudėtis. Likusi dalis vynuogyno (apie 20 proc.) užsodinta Pinot Noir vynuogėmis, iš kurių spaudžiami raudonieji ir rožiniai vynai.
1989 m. vyndarių šeima nusprendė plėstis ir ėmė dairytis į Naująjį Pasaulį. Idealios vietos naujiems vynuogynams paieškos ir nuodugnūs tyrimai užtruko net daugiau nei dešimtmetį – 2002 m. galiausiai nuspręsta įsikurti kalvotame Marlboro regione Naujoje Zelandijoje. Borgeois šeima liko ištikima toms vynuogėms, nuo kurių pradėjo verslą ir kurias puikiai išmanė, – Pinot Noir ir Sauvignon Blanc. Nustatyta, kad būtent Marlboro vietovės dirvožemis yra idealus šių rūšių vynuogėms augti. Čia subrandintus vynus šeima pažymi „Clos Henri“ vardu.
„Naujojoje Zelandijoje dirvožemio svarba vynui dar nėra tiek įvertinta, kaip Europoje. Tačiau šis europietiškas požiūris po truputį perimamas ir čia“, – pabrėžia A. Bourgeois.
Prancūzijos vyndariai itin daug dėmesio kreipia į gamybos procesą. Dėl „visada yra kur tobulėti“ filosofijos ir preciziškumo visus darbus atlieka ne mašinos, o žmonės. „Geriausiai įvertina ne technika, o žmogaus akis. Pavyzdžiui, mūsų vynuogynuose skabomi tik tie lapeliai, kuriuos reikia nuskabyti. Jokios mašinos to atskirti negali“, – pasakojo A. Bourgeois.
Labai svarbu vynuogyną pasodinti tinkamame aukštyje. Kalvotose vietovėse vynuogės noksta lėčiau, ilgiau bręsta aromatai. A. Bourgeois pabrėžia: kuo ilgesnis vyno gamybos procesas – tuo ilgiau galima laikyti patį vyną.
