Nors daugelis įsitikinę, kad krepšinyje viską lemia ūgis, žemiausias šio sezono LKL ir BBL žaidėjas 29 metų Tomas Rinkevičius teigė, kad ūgio trūkumą kompensuoja greitis ir vikrumas.
Šį sezoną T.Rinkevičius yra Kėdainių „Nevėžio“ ekipos lyderis, per 35 minutes aikštelėje jis vidutiniškai pelno 13,4 taško, atkovoja 2,9 ir perima 1,4 kamuolio, atlieka 4,1 rezultatyvaus perdavimo.
– Ar šis sezonas
yra jūsų karjeros viršūnė?
– Pagal sausą statistiką, galima teigti, kad tai geriausias mano sezonas. Kėdainiuose suburtas labai geras kolektyvas, rungtyniaujame man pačiam parankiu žaidimo braižu. Trenerio krepšinio vizija, žaidimo planas man yra priimtinas, gal dėl to galiu atsiskleisti. Mes žaidžiame laisvą, nesuvaržytą krepšinį, treneris leidžia improvizuoti.
Per mano karjerą buvo ir daugiau gerų sezonų. Pavyzdžiui, su Mažeikių „Naftos“ komanda 2001 metais laimėjome LKAL varžybas, o dėl patekimo į LKL nugalėjome Marijampolės „Kraitenę“. Jau debiutiniame „Naftos“ ekipos sezone LKL laimėjome penktą vietą. Tai buvo geras sezonas.
Šį sezoną norėtųsi, kad komanda pasiektų kuo geresnių rezultatų. Dar anksti kalbėti apie pasiekimus, nes sezonas dar tik įpusėjo ir svarbiausios dvikovos prieš akis.
– Esate rezultatyviausias ir daugiausia rezultatyvių perdavimų savo komandoje atliekantis žaidėjas. Ar tai įpareigoja?
– Kiekvienas krepšininkas domisi savo statistiniais rodikliais, o kad pirmauju vienoje ar kitoje kategorijoje, vadinasi, daug laiko praleidžiu aikštelėje. Nesu linkęs to sureikšminti, svarbu, kad rezultatai duotų apčiuopiamą naudą komandai. Džiugu, kai ir komandai, ir man sekasi. Eidamas į aikštelę niekada negalvoju, kad privalau būti rezultatyviausias. Aišku, kai komandai reikia, galiu imtis iniciatyvos, nebijau to.
– Pernai žaidėte „Atlete“, paskui – Baltarusijoje. Kodėl palikote Kauno komandą?
– Sutartis buvo nutraukta susitarus, be pykčių. Paprasčiausiai atsirado pelningesnis pasiūlymas iš užsienio. Jau prieš praėjusį sezoną domėjausi išvykimo galimybėmis, bet Baltarusijos ekipa pasiūlė kontraktą tik po Naujųjų metų. Pasirinkau kaimyninę šalį dėl geresnių ir patrauklesnių sąlygų. Be to, Baltarusijoje tapome pirmenybių nugalėtojais, nesigailiu, kad išvykau.
– Šį sezoną rungtyniaujate „Nevėžyje“. Ką manote apie šią ekipą?
– Komanda, palyginti su praėjusiais metais, yra gana nauja. Iš praėjusio sezono branduolio liko tik 3 žaidėjai. Sezono pradžioje trūko susižaidimo, vienas kito supratimo, bet kolektyvas draugiškas, stengiamės vis geriau pažinti vienas kitą aikštelėje ir rezultatai pastebimai gerėja. Sėkmingai startavome po Naujųjų metų, Baltijos lygoje laimėjome du susitikimus iš trijų. Manau, kad ateityje žaisime dar geriau.
Konkrečių tikslų nesame išsikėlę, bet norėtume užimti kuo aukštesnę vietą LKL reguliariajame sezone, kad netektų atkrintamosiose varžybose žaisti su „Lietuvos rytu“ ar „Žalgiriu“, o BBL antrajame divizione visos ekipos yra apylygės, ir kad kovotume dėl vietos finalo ketverto varžybose, turime užimti mažiausiai antrą vietą. Mūsų grupėje yra didelius biudžetus turinčių komandų su pajėgiais krepšininkais. Vis dėlto krepšinis toks žaidimas – kol nenuaidėjo paskutinis švilpukas, visi turi šansų laimėti.
– Aikštelėje esate labai nervingas ir emocionalus krepšininkas, toks pat ir gyvenime?
– Nemanau, kad esu labai nervingas žmogus, tačiau krepšinio aikštelėje – emocionalus. Kiekvienas krepšininkas nori iškovoti pergalę, siekti geresnių rezultatų, dėl to emocijos kartais pratrūksta. Nemanau, kad jei neperlenki lazdos, jausmai yra neigiamas dalykas. Dažnai tai tik teigiama. Ar esu emocinis lyderis? Stengiuosi rungtynių metu „užvesti“ komandos draugus, padrąsinti jaunesnius. Aikštelėje stengiuosi suvienyti komandą, kad visi dirbtume bendram labui.
– Esate žemiausias LKL ir BBL krepšininkas. Ar jaučiate nepatogumą? Kaip kovojate prieš aukštesnius varžovus?
– Kartais nebūna lengva. Sunkiausia, kai tiesioginis varžovas būna 20 centimetrų aukštesnis, tuomet atsiranda bėdų ir puolime, ir gynyboje, bet stengiuosi žaisti greičiau, vikriau ir protingiau. Nejaučiu diskomforto, ne tik nesigailiu, kad esu žemesnis nei kiti, o džiaugiuosi tuo, koks esu.
– Neseniai į „Nevėžio“ komandą dėmesį atkreipė Audrius Mineikis, jo organizme rasta dopingo. Kaip vertinate situaciją ir ar krepšininkams reikalingi dopingo testai?
– Žinau apie incidentą, bet manau, kad tai didelis nesusipratimas. Kiekvienas Lietuvos krepšinio pasaulio atstovas turėtų suprasti, kad tai ne tas atvejis, kai žmogus sąmoningai vartojo preparatą, norėdamas sustiprinti savo fizines savybes.
Susirgęs Audrius vartojo vaistus, kuriuose buvo kažkokių draudžiamų medžiagų. Tikimės, kad komandos draugui nebus pritaikytos jokios sankcijos ir, svarbiausia, jis nebus diskvalifikuotas. Mano nuomone, nieko baisaus nenutiko, tačiau bandoma padaryti didelį skandalą.
Manau, kad dopingo kontrolė turėtų būti, bet ne tokia griežta. Jeigu po kosulio gydymo paprastais vaistais, kuriuos parduoda be recepto, organizme galima rasti draudžiamų preparatų, tai kokie yra alternatyvūs būdai pasveikti?
Mano nuomone, turime per mažai informacijos. Kiekvienam gali taip atsitikti, kad išgydžius peršalimą, organizme aptiks dopingą. Lietuvos klubuose gydytojai dar nėra tokie profesionalūs kaip užsienyje, jei nemoka tinkamai prižiūrėti krepšininkų ir suteikti jiems reikalingos informacijos.
– BBL žaidžiate antrą sezoną. Kaip vertinate pirmenybes, meistriškumo lygį?
– Palyginti su praėjusiais metais, BBL komandos yra gerokai sustiprėjusios, ypač Latvijos, šiek tiek mažiau – Estijos. Kaimyninėse šalyse komandos žengė didžiulį žingsnį į priekį. Pats lygos įdomumas ir gyvavimas atnešė labai daug teigiamų dalykų ir LKL komandoms. Kovojant su priešininkais, yra daugiau gyvumo, intrigos.
– Šis sezonas „Nevėžio“ komandoje – tarpinis sustojimas ar ilgesnis stabtelėjimas?
– Dar nežinau. Žaidžiau ir Lietuvoje, ir užsienyje, esu profesionalus krepšininkas. Rungtyniauju ten, kur man priimtiniau, kur geresnės sąlygos. Visos sąlygos yra derybų klausimas ir dėl visko galima susitarti.
Romas RUDOKAS
Nuotr. T.Rinkevičius (balta apranga) yra žemiausias LKL
rungtyniaujantis krepšininkas.
