Daugiau nei prieš dešimtmetį prasidėjusios žemės
grąžinimo anarchijos klaidos narpliojamos iki šiol. Kažkada Velžio seniūnijos
Kairių kaime tą patį žemės sklypą atmatavę dviem savininkams žemėtvarkininkai
nusiplauna rankas ir dėl savo nuosavybės kovojančius žmones kaltina egoizmu.
Tačiau vieni iš to paties sklypo savininkų jaučiasi tapę savo turto įkaitais:
seniai pirktos žemės dabar negali nei parduoti, nei patys ja naudotis.
Nematė, ką pirko
Velžio seniūnijos Kairių kaime gyvenanti Magdalena Žostautienė tikina esanti spaudžiama žemėtvarkininkų atsisakyti nuosavybės – 1999-aisiais įsigytos 35 arų žemės. Savininkė jaučiasi padariusi vienintelę, labai moterišką, klaidą – pirkdama sklypą nesuvokusi, kokį plotą turi užimti tiek arų.
Tais metais M.Žostautienė iš Marijono Šeštoko įsigijo 35 arų sklypą ir butą jame stovinčiame name bei ūkinius pastatus. Moteris tikino supratusi, kad jai priklauso tvora atitverta kiemo dalis. Likusi dalis – kitame to paties namo bute gyvenančių kaimynų. Taip kaimynai, dalydamiesi viduryje kiemo iškastu šuliniu, gyveno ne vienerius metus. Kol M.Žostautienė susivokė, kad jos naudojamas žemės plotas yra mažesnis nei 35 arai, kaip nurodyta pirkimo sutartyje. Moteris tikina nesupratusi, kad jos kiemas teužima vos 17 arų, o likusiais kitapus tvoros naudojasi kaimynė Ona Valuntienė.
„Iš kur man žinoti, kiek turi užimti tie 35 arai? Pasirodo, kaimynei čia nepriklauso nė aras – visa žemė aplink namus yra tik mano nuosavybė. Aš visą sklypą nusipirkau“, – „Sekundei“ aiškino M.Žostautienė. Kad O.Valuntienei neliko nė pėdos žemės aplink jai priklausančią namo dalį, įrodo visi M.Žostautienės turimi dokumentai: ir notarės parašu patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, ir tuometės Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės išduotas pažymėjimas.
Vienas sklypas – du savininkai
Anot M.Žostautienės, negana to, kad ji net septynerius metus, pati to nežinodama, savo nuosavybe leido nemokamai naudotis kaimynei, tačiau dar ir Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus yra spaudžiama atsisakyti žemės. Moteris teigė, jog ne vieną kartą Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresnysis agronomas Alfonsas Gatulis ir Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Jonas Atkočius ją raginę pasirašyti kažkokius dokumentus. „Girdėjau, kaip A.Gatulis mano kaimynei sakė, kad tereikia M.Žostautienės parašo, ir bus tvarka. Tiesiai šviesiai pasakiau: pas mane nė nevaikščiokit – aš nepasirašysiu“, – pasakojo moteris.
M.Žostautienė teigė norinti parduoti namus ir jai teisėtai priklausančius 35 arus aplinkui, tačiau nuogąstauja, kad pirkėjų nesulauksianti – niekas nenorėtų pirkti žemės, kuria naudosis svetimi. „Prašiau kaimynės, kad šį pavasarį daržų nebesodintų, nes noriu sklypą parduoti. Bet ji nepaklausė. Siūliau ir jai pačiai iš manęs žemę nupirkti, bet, turbūt pasitarusi su žemėtvarkininkais, tik nusijuokė: kam pirksiu, jei ir už dyką gausiu“, – aiškino ponia Magdalena.
Tačiau žemėtvarkininkai turi dar vienus to paties 35 arų sklypo nuosavybę įrodančius dokumentus. Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. spalio 29 d. sprendimas rodo, kad 35 arų sklypą privatizavo M.Šeštokas, vėliau jį pardavęs M.Žostautienei. Nepanaikinęs šio sprendimo 1996-ųjų gruodį valdytojas pasirašė dar vieną: patikinama, kad O.Valuntienei iš to paties sklypo priklauso 19 arų. Tokiu būdu keliolikos arų savininkais, patys to nežinodami, tapo abu kaimynai.
Klaidas dangsto kitų sąžine
Apie tokį žemės nuosavybės dubliavimą turėjo žinoti pats J.Atkočius, tuomet vadovavęs Velžio agrarinės reformos tarnybai. Tačiau jis savo klaidos tikino nebeprisimenąs. „Aš nebeatsimenu. Kur ten visus 10 tūkstančių Velžio seniūnijos gyventojų beprisiminsi?“ – pasiteisino rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas.
Anot jo, suklydo matininkai, blogai padarę žemės asmeninio ūkio planus. Tuo metu agrarinėse tarnybose vyravo visiška anarchija – žemę matuoti būdavo priimami netgi ne specialistai. Remdamiesi jų nežinia kaip parengtais planeliais žemėtvarkininkai, net nenuvykę į vietą, sudarydavo žemės sklypų planus.
Pats A.Gatulis klaidą pastebėjo dar 2004-aisiais, ženklinęs O.Valuntienės žemės sklypą. Tačiau net ir matydamas, kad nuosavybė dubliuojasi, jis parengė sklypo planą su ta pačia klaida.
Kitaip pasielgti A.Gatulis tikina negalėjęs. „Rėmiausi 1999-aisiais atliktais geodeziniais matavimais. Jie nurodo, kad sklypas padalytas dviem savininkams“, – aiškino Žemėtvarkos instituto darbuotojas. Vis dėlto jis pripažino, kad šiuo atveju už geodezininkų parengtą planą svarbesnis 1996-aisiais apskrities valdytojo priimtas sprendimas, rodantis tik vieną savininką. „Mes, Žemėtvarkos institutas, kaltas. Kam daugiau kaltę suversti?“ – vis dėlto pripažino A.Gatulis.
Plačiau skaitykite liepos 13 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
H.Kudirkos nuotr. Dėl žemės tarp M.Žostautienės
(kairėje) ir O.Valuntienės įsižiebė karas: moterys viena kitą kaltina užpakalių
rodymais, pamazgų laistymais, melagystėmis.
